Biudžete neįvertintoms išlaidoms gali prireikti naujų paskolų
Valstybės kontrolė 2026 m. lapkričio 6 d. paskelbė, kad į 2027 m. biudžeto projektą neįtrauktos tikėtinos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai ir kitoms reikmėms. Joms atsiradus, valstybės išlaidos ir deficitas gali būti didesni, negu dabar pristato Vyriausybė.

„Ekspertai.eu“ 2026 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į finansų ministrą Taurimą Valį, siekdami išsiaiškinti, kokios sumos liko už biudžeto projekto ribų, kodėl jos neįtrauktos ir iš kur būtų finansuojamos. Taip pat teirauta„si, ar projektas bus taisomas. Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus perduotame atsakyme aiškinama, kad papildomos laikinos išlaidos priklausys nuo geopolitinės situacijos, pavyzdžiui, karo Ukrainoje trukmės, todėl jų atsiradimo tiksliai prognozuoti negalima. „Jei tokių išlaidų atsirastų, prireikus jos galėtų būti finansuojamos skolintomis lėšomis“, – nurodė ministerija. Prašytų sumų pagal kiekvieną reikmę ji nepateikė. Dėl projekto tikslinimo žadama spręsti Seimui jį grąžinus Vyriausybei. Pačios ministerijos parengtoje biudžeto projekto apžvalgoje papildomo finansavimo geležinkelių infrastruktūrai ir paramai Ukrainai bei ukrainiečiams Lietuvoje tikimybė įvertinta kaip aukšta. Geležinkeliams pinigų gali pritrūkti eismo saugai užtikrinti, sumažėjus krovinių srautams dėl sankcijų ir karo. Ministerija šias rizikas jau įvardijo ir įvertino, tačiau redakcijai nepaaiškino, kodėl, laikydama jas labai tikėtinomis, atitinkamų išlaidų į projektą neįtraukė. 2026 m. lapkričio 11 d. Lietuvos bankas paskelbė, kad išsipildžius šioms ir kitoms rizikoms, įskaitant mažesnes pajamas iš mokesčių administravimo gerinimo bei partnerystės projektų įsipareigojimų priskyrimą valdžios sektoriui, 2027 m. deficitas galėtų pasiekti apie 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Projekte numatyta 3,8 proc. BVP. Biudžetas rengiamas tam, kad valstybė iš anksto suplanuotų tikėtinas išlaidas ir jų finansavimą. Pati pripažindama didelę papildomų išlaidų tikimybę, ministerija visuomenei pristato deficitą, apskaičiuotą jų neįtraukus. Taip valstybės finansinė padėtis rodoma palankesnė, negu būtų šioms rizikoms pasitvirtinus. Tokį planavimą būtų galima pavadinti neatsakingu: šiandien Vyriausybė gali pristatyti mažesnį deficitą, o vėliau papildomos skolos našta teks mokesčių mokėtojams.