Koronavirusas puiki proga ramiai veikti niekadėjams – naikinamas Alytaus oro uostas

Kauno aeroklubas vadovas Algimantas Žentelis pranešė, kad naikinamas Alytaus oro uostas. Ką tik vyko nuotolinis tarpinstitucinis pasitarimas pas LRV Kanclerį Stončaitį. Buvau pakviestas prisijungti, nes to reikalavom raštais. Teko išklausyti Alytaus aeroklubo turto klausimo pateikimo formalumus iš Švietimo ministerijos atstovo, kad viskas su visais yra suderinta. Po Stončaičio pasisakymo man praktiškai neleido normaliai pasisakyti, nors keletas argumentų pavyko pasakyti, bet greitai nutraukė, o pats kancleris šnekėjo pievas apie kažkokius neveikiančius aerodromus, kurių yra per daug Lietuvai ir kaip pavyzdį, minėjo kažkokį Rietavo aerodromą, (kurio nebėra nuo pat 1990 m.), kad visi norintys sportuoti iš Alytaus galės važiuoti į Pociūnus, o Alytaus savivaldybė nori aerodrome matyti LEZ ir neplanuoja vystyti jokio aviacijos sporto. Paskui šnekėjo, kad jis už aviacijos sportą, kad reikia palikti 3-4 aerodromus tai veiklai ir Lietuvai užteks. Mano bandymas dar kartą pasisakyti su argumentais buvo nutrauktas ir buvau išjungtas. Manau, kad tokių „buvusių chemijos aerodromėlių“ ir neveikiančių karinių aerodromų Lietuvoje tikrai yra ir mes juos galim net išvardinti, tačiau naikinti ruošiasi Alytaus aerodromą, kuris veikia ir yra visos aviacijos sporto bazių sistemos dalis, turintis gilias tradicijas ir savo istoriją. Kancleris važiuoja buldozeriu, tarsi pagal kažkieno užsakymą kuo greičiau prastumti šį LRV nutarimą, pasinaudodamas karantino situacija, kuri neleidžia rengti protesto akcijų. Alytaus gyventojų nuomonė pernai metais išreikšta su peticija dėl aerodromo išsaugojimo, kurią pasirašė per 2000 žmonių, nei savivaldybės valdantiesiems, nei Kancleriui nesvarbi“, – informavo A. Žentelis. ekspertai.eu primena, kad Algirdas Stončaitis (g. 1962 m. balandžio 9 d. Plateliuose, Plungės rajonas) – teisininkas, policijos komisaras, 1987 m. – TSRS VRM Minsko aukštąją mokyklą. 1987-1990 m. dirbo tuometinėje LTSR vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės paieškos valdyboje; 1990-1991 m. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos valdyboje; 1991-1992 m. – Policijos departamento Kriminalinės policijos valdyboje. 1994-1995 m. Pasienio policijos departamento Vidaus tyrimų inspekcijos viršininkas. 1995-1997 m. Kelių policijos rinktinės komisaras. 1997-2001 m. Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo pasienio policijos komisaro pirmasis pavaduotojas – Štabo viršininkas. 2001 m. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis komisaras – policijos generalinio komisaro pavaduotojas, vėliau Patarėjų grupės patarėjas. 2008-2015 m. policijos generalinio komisaro pavaduotojas. 2015-2017 m. Vidaus reikalų ministerijos kancleris. Nuo 2017 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris.