Papildoma Lietuvos politikos mokslininkų, niekaip negalinčių užmiršti prezidento R. Pakso, išminties perlų dozė(12)

gerbiamas rolandas paksas buvo tauto isrinktas prezidentas

Ačiū už tikrą humoro puokštę. Matyt be reikalo LRT nežiūriu. Iš kojų verčia DAKTARĖS A. Ramonaitės "logika", nuo jos neatsiliko ir kiti kalbėtojai, politikai. Ir tokie žmonės seime? Ir jie kuria įstatymus? Vargšė Lietuva, vargas mums visiems!

Mokslininkas, daktaras, proferosius jau skamba kaip nevėkšlos titulas. Paskendę teoriniuose mokymuose prasilenkenčiuose su realybe. Jù pagrindinai argumentai išgalvoti ir suinteruostù grupiù prafinansuoti tyrimai. Vienu žodžiu suskiai.

Taip, sutinku — kažkaip nepagalvojau, kad nebebus kam agituoti už kaukių dėvėjimą ir pirštinių mūvėjimą. Tada verta Prezidento instituciją palikti. Arba įvesti Karaliaus instituciją. Tam titului kasmet galėtų būti rengiama loterija. Loterija tik dėl pigumo, palyginus su rinkimais.

Rašote ,kad nereikalingas prezidentas,o kas tuomet agituos už maskių ,pirštinių nešiojimą,vakcinacijos visuotines planus iki Mindauginių.?

Daiktai neatsiranda pareiškus nora jį turėti.Jie gaminami.Bendruomenės narys pagal savo galimybes turi būti naudingas savo bendruomenei savo veikla,dalintis savo sugebėjimais.Sugebėjimai turi būti reikalingi bendruomenei. Tuo pasėkoje jis galės naudotis kitų benruomenės nariu sugebėjimais.Taip kad čia daug sudėtingesnis dalykas nei gyventi valdant iš išorės.

Aš įsitikinusi, kad dr. Švabas, būdamas kai kur teisus, nemato visumos, o nemato todėl, kad jo mąstymas tiesinis. Tautos ne tik kad nesilpnės, bet bus priešingai — ims stiprėti net atskiri regionai. Lietuvos atveju tai būtų, pvz. , ne tik Žemaitija, bet kokios tai nedidelės bendruomenės, kurios gali turėti savo įstatymus, kurių turi būti laikomasi bendruomenės teritorijoje. Daugumai žmonių sėslumas ir pastovumas (pvz. , kokie nors keisti ritualai) yra gerokai svarbiau, nei nepastovumas. Tokių, kurie savo noru pastoviai kraustosi iš vienos vietos į kitą, yra tik nedidelis procentas. O tokių, kurie neturi asmeninių ar bendruomeninių ritualų, jei ir yra, tai jie suserga depresija ir patys savęs nebemyli. Tačiau kur Dr. Švabas kalba apie privačią nuosavybę, jis yra ir teisus, ir neteisus. Kadangi mus užgriūva dalijimosi ekonomika su visokiais carsharing'ais, didelė dalis daiktų (gal išskyrus savo apatinius, ir tai dar kl. ) nebeapsimoka turėti privačiai, bet bendroje nuosavybėje su savo bendruomene. Tai, anot dr. Švabo, yra stakeholder capitalism, kur pamirštama, kas yra konkurencija, perprodukcija ir žema kokybė. Tačiau nemažos dalies turto, ypač tai, kas susiję su emocijomis ir asmenine patirtimi, privatumas tik sustiprės. Tai gali būti ir privatus namas su išpuoselėtu sodu, ir koks vintažinis puodukas ar antikvarinis automobilis, ir patirtas nuotykis. Trumpai sakant, grįžtame į tikrumą, tik visiškai kitame lygyje.

O ne per greitai ivedineji Swabo idejas ? Juk Kinija ir Rusija nepasiraso.vansi-laukia ilga ir kruvina kova.Kodel taip isitikinusi Swabo pergale ?

Kad neatrodytų, jog aš čia dreaminu (svajoju), Anglija neturi konstitucijos, o kiekvieną ten galiojantį įstatymą galima apibūdinti aštuoniais žodžiais: What the Queen in Parliament enacts is law. Lietuvoje vietoje Karalienės tai gali būti Visuomenė, t.y. įstatymas Lietuvoje yra tai, ką patvirtina žmonės (arba visuomenė).

Ar reikalinga Konstitucija? Ne, nebent ji tilptų į vieną sakinį.

Mąstant plačiau, renkamas parlamentas irgi nereikalingas, t.y. nereikalingi rinkimai. Atstovų rinkimai bus muziejinis paveldas, o dabartiniai Seimo rūmai neužilgo taps muziejus, kuriame lankysis žmonės ir, apžiūrinėdami eksponatus, stebėsis, kaip visuomenė taip ilgai galėjo kvailinti save.

Prezidentas Lietuvai nereikalingas, kaip ir konstitucinis teismas.