Policija neatskleidžia iš JAV gaunamų pranešimų tikrinimo tvarkos

Telšių apskrityje pradėjus tyrimą dėl nepilnametės galimo disponavimo vaikų pornografija, „Ekspertai.eu“ pasidomėjo, kaip policija patikrina iš JAV gaunamą informaciją ir jos ryšį su konkrečiu žmogumi. Policijos departamentas patvirtino duomenis gavęs iš Nacionalinio dingusių ir išnaudojamų vaikų centro (NCMEC), tačiau tikrinimo tvarką nurodė laikantis neskelbiama informacija.

Tyrimas pradėtas po to, kai 2026 m. spalio 22 d. Telšių apskrities policiją pasiekė NCMEC medžiaga. Joje teigiama, kad nepilnametė 2026 m. rugsėjo 21 d. 22 val. socialinio tinklo programėlėje disponavo pornografinio turinio vaizdo įrašu, kuriame vaizduojami vaikai. NCMEC pranešimus gauna iš elektroninių paslaugų teikėjų ir gyventojų. Centro darbuotojai juos peržiūri ir perduoda teisėsaugai galimam tyrimui. „Ekspertai.eu“ kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą Arūną Paulauską, prašydami paaiškinti, kas buvo pirminis informacijos šaltinis, kas nustatė asmens tapatybę ir kaip patikrinama, kad pranešime užfiksuotą veiksmą atliko būtent tas žmogus. „Tiek pirminę informaciją, tiek informaciją apie asmens tapatybę policija gavo iš NCMEC“, – atsakė Policijos departamento Komunikacijos skyrius. Kas informaciją pateikė pačiam centrui ir kas nustatė asmens tapatybę, departamentas neįvardijo. Į klausimus apie duomenų tikrinimą atsakė vienu sakiniu: „Kita prašoma informacija yra tarnybinio pobūdžio ir neskelbiama.“ Pranešimų patikimumo klausimas šiemet nagrinėtas ir Jungtinėse Valstijose. JAV Senato Teismų komiteto pirmininkas Chuck Grassley 2026 m. rugpjūčio 27 d. paskelbė „Amazon AI Services“ pranešimų patikros rezultatus. 2025 metais „Amazon AI Services“ pateikė centrui NCMEC apie 1,1 mln. pranešimų apie galimą vaikų išnaudojimą. „Amazon“ darbuotojams juos patikrinus, 99,6 proc. šių pranešimų pripažinti klaidingais aptikimais. Bendrovė klaidingus pranešimus atšaukė ir įdiegė papildomą patikrą prieš juos siunčiant. Šie duomenys parodo, kodėl svarbu išsiaiškinti, kokią informaciją gauna Lietuvos pareigūnai ir kaip ji tikrinama. Jei patikros procedūros nepakankamai griežtos, klaidingas pranešimas gali tapti pagrindu apkaltinti nekaltą žmogų. „Ekspertai.eu“ patikslino, kad neprašo neviešų tyrimo duomenų, o siekia išsiaiškinti, kaip elgiamasi, kai duomenų kilmė neaiški. „Papildomos viešos informacijos policija neturi ir suteikti negali“, – nurodė departamentas. Toks atsakymas nedidina pasitikėjimo institucijos darbu ir neleidžia suprasti, kokiais saugikliais ji remiasi.