Prezidento rinkimų dokumentus nuo sunaikinimo apsaugojo teismas

Rinkimų stebėtojas ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pranešė, kad 2026 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) apeliacinį skundą.

Pasak Z. Vaišvilos, liko galioti 2025 m. gegužės 5 d. Regionų administracinio teismo sprendimas, kuriuo panaikintas VRK atsisakymas pateikti jam 2024 m. prezidento rinkimų dokumentus. „Teismas nustatė, kad po rinkimų rezultatų patvirtinimo politinė kampanija tęsėsi 100 dienų, todėl rinkimų stebėtojai turėjo teisę kreiptis į VRK dėl rinkimų dokumentų pateikimo“, – rašo Z. Vaišvila. Pasak jo, teismas taip pat nurodė, kad VRK viešai paskelbta informacija skyrėsi nuo prašytosios ir tai neatleido komisijos nuo pareigos pateikti dokumentus. [foto] /uploads/articles/2026-11-13/article-74ae76c3b780cbb3.webp | @plotis=pilnas | Zigmas Vaišvila Z. Vaišvila nurodo, kad 2024 m. spalio 9 d. nutartimi VRK uždrausta naikinti prezidento rinkimų dokumentus, kol bus įvykdytas teismo sprendimas. „Deja, dėl 2024 m. Seimo rinkimų dokumentų pateikimo rinkimų stebėtojams kitose bylose teismai netaikė tokių užtikrinimo priemonių – neuždraudė VRK naikinti 2024 m. Seimo rinkimų dokumentus“, – rašoma jo pranešime. Z. Vaišvila jau kreipėsi į VRK, kad ši nedelsdama pateiktų prezidento rinkimų dokumentus. Dar 2025 m. Z. Vaišvila ir kiti rinkimų stebėtojai kėlė klausimus dėl biuletenių apskaitos bei kandidatams paremti elektroniniu būdu surinktų parašų įskaitymo. Kandidatui į prezidentus įregistruoti reikia 20 tūkst. rinkėjų parašų. VRK nurodė, kad Rinkimų kodeksas leidžia visus juos surinkti elektroniniu būdu. Z. Vaišvila ginčijo konkrečios VRK naudotos tvarkos teisėtumą. Lapkričio 11 d. nutartimi, kaip ją apibūdino Z. Vaišvila, išspręstas ginčas dėl dokumentų pateikimo. Stebėtojų iškelti klausimai dėl galimų rinkimų pažeidimų liko neatsakyti. 2025 m. gegužės 13 d. nuvažiavęs į Minską buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus pareiškė, kad dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda išrinktas neteisėtai, ir teigė turįs tai pagrindžiančios medžiagos. Tiesa, apie nuolatinius VRK sukčiavimus E. Vaitkus iki išvykos į Minską yra labai daug kartų kalbėjęs ir Lietuvoje, bet tąsyk tai buvo praleista pro G. Nausėdos ir teisėsaugininkų ausis. Tačiau kai E. Vaitkus apie valstybės problemas atvirai pakalbėjo Minske, tai išgirdęs G. Nausėda po dviejų savaičių, gegužės 27 d., dekretu išbraukė E. Vaitkų iš apdovanotųjų Gedimino ordino Karininko kryžiumi sąrašo ir įpareigojo kryžių grąžinti. [foto] /uploads/articles/2026-11-13/article-9bc5884b34cd9a8a.webp | @plotis=pilnas | Gedimino ordino Karininko kryžius, kuri G, Nausėda nori atimti iš E. Vaitkaus 2025 m. gegužės 20 d., likus savaitei iki istorinio dekreto pasirašymo, G. Nausėda „Žinių radijuje“ atsakė į klausimą apie Landsbergių partijos raginimą atimti iš E.Vaitkaus valstybinį apdovanojimą. „Grynas, klasikinis penktosios kolonos produktas, kuris vaikščioja ir mėgaujasi visais demokratijos privalumais“, – apie E. Vaitkų papaskojo valstybės lyderis. Po apdovanojimo atėmimo, šalies teisėsaugininkai nedelsdami pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl E. Vaitkaus galimai įvykdytų nusikalstamų veikų. Po kiek laiko ikiteisminį tyrimą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą prokuratūra 2026 m. birželio 5 d. nutraukė, nenustačiusi nusikalstamos veikos požymių. Tačiau, kai E. Vaitkus paprašė susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, liepos 3 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu tas pats tyrimas buvo atnaujintas. Liepos 23 d. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad tyrimas intensyviai tęsiamas ir tuo metu įtarimai niekam nebuvo pareikšti. Iki lapkričio 13 d. viešai apie naują tyrimo baigtį nepaskelbta. Įdomi detalė – G. Nausėda dėl E. Vaitkaus apdovanojimo apsisprendė per dvi savaites nuo jo pareiškimo Minske. Z. Vaišvilai vien dėl teisės gauti rinkimų dokumentus teko bylinėtis dviejose instancijose beveik dvejus metus.