Prokuroras Guliavičius padėjo tašką – į ES Lietuva įstojo griežtai laikantis LR Konstitucijos nuostatų

Pasak prokuroro V. Guliavičiaus, Lietuvos Konstitucijos „148 straipsnis reglamentuoja valstybės valdymo formos keitimą, o ne stojimo į tarptautines ekonomines ar politines bendrijas procedūras“.

[foto] /uploads/legacy/originals/2023-09-25/prokuroras-vitoldas-gulevicius.jpg Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus Vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius. Lietuvos gyventojų pasipriešinimo okupacijai centro (LGPOC) vadas Eduardas Vaitkus atkreipė dėmesį į visuomenėje vis pasigirstančias kalbas, esą referendume dėl Lietuvos stojimo į ES, kuris vyko 2003 metų gegužės 10-11 dienomis, pritrūko balsų „už“. „Referendume dalyvavo 63,37 % Lietuvos gyventojų, turinčių teisę balsuoti. Teigiamai (“už”) pasisakė – 91,07 % balsavusiųjų. Tai yra 57,71 % nuo turinčių balsavimo teisę. Taigi, Referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įvyko, bet Lietuvos Konstitucijos 148 straipsnyje numatyta tvarka Lietuvos žmonės Referendume nepritarė Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą, nes pritrūko 17,29 % balsų “už” stojimą į Europos Sąjungą (57,71 + 17,29 = 75,00). Lietuvos Konstitucijos 148 straipsnis, reikalavo, kad stojimui į ES pritartų 75 % Lietuvos gyventojų, turinčių balsavimo teisę ir tik tada būtų Lietuvos žmonių valia įstoję į Europos Sąjungą“, – skaičius išdėliojo E. Vaitkus. Išaiškinimą šiuo klausimu pateikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus Vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius. Jo teigimu, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES), nebuvo nuspręsta atsisakyti dalies Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės, nežiūrint į tai, kad kai kurie ES teisės aktai ir įstatymų formuluotės privalomai turėjo būti perkelti (įtraukti) į nacionalinę teisę. V. Gulevičiaus nuomone, stojimui į ES nereikėjo, kad pritartų 75% Lietuvos gyventojų, kaip reikalauja Lietuvos Konstitucijos 148 straipsnis, o visiškai užteko tik 57,71 % nuo turinčių balsavimo teisę piliečių balsų. Pasak prokuroro, Lietuvos Konstitucijos „148 straipsnis reglamentuoja valstybės valdymo formos keitimą, o ne stojimo į tarptautines ekonomines ar politines bendrijas procedūras“. Todėl pasigirstantys teiginiai, esą „Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę“, yra „akivaizdžiai neteisingi“, išaiškino prokuroras V. Guliavičius. PAPILDYTA Signataro Zigmo Vaišvilos komentaras: https://www.youtube.com/embed/BiSy60mbv4A?si=-Zxk0C4n4fFtzNAc Keli susiję : [VRK vadovas Z. Vaigauskas nežino, kaip rinkėjai buvo informuoti apie stojimo į Europos Sąjungą sutartį (I d.)](https://ekspertai.eu/vrk-vadovas-zvaigauskas-nezinokaip-rinkejai-buvo-informuoti-apie-stojimo-i-europos-sajunga-sutartii-d/) [https://ekspertai.eu/vrk-vadovas-zvaigauskas-nezinokaip-rinkejai-buvo-informuoti-apie-stojimo-i-europos-sajunga-sutartii-d/](https://ekspertai.eu/vrk-vadovas-zvaigauskas-nezinokaip-rinkejai-buvo-informuoti-apie-stojimo-i-europos-sajunga-sutartii-d/) [Rinkėjų papirkimas maisto prekėmis ir chemijos gėrybėmis – tai linksmas pakvietimas dalyvauti referendume (II d.)](https://ekspertai.eu/rinkeju-papirkimas-maisto-prekemis-ir-chemijos-gerybemis-tai-linksmas-pakvietimas-dalyvauti-referendumeii-d/)