Teisingumas neturi priklausyti nuo to, ar žmogaus pažiūros sutampa su valdančiųjų pozicija

Kaltinamieji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos prokurorus: baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas procesą prilygino „batų pirkimo bylai“, o kaltinimai grindžiami politikų kreipimaisis ir VSD pažymomis.

Teisingumas neturi priklausyti nuo to, ar žmogaus pažiūros sutampa su valdančiųjų pozicija

Vilniaus apygardos teisme į pabaigą einant rezonansinei baudžiamajai bylai Nr. 01-1-35540-23, kaltinamieji Erika Švenčionienė, Kazimieras Juraitis ir Valerij Ivanov oficialiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą bei paskelbė atvirą laišką visiems šalies prokurorams. Kreipimesi prašoma įvertinti valstybinio kaltintojo prokuroro Redo Savicko procesinį elgesį ir svarstyti galimybę atsisakyti valstybinio kaltinimo dėl akivaizdžių kaltinamojo akto trūkumų bei galimo politinio persekiojimo pobūdžio. Politinė bylos pradžia ir nuomonės kriminalizavimas Pareiškime pateikiami faktai iš pačios bylos medžiagos rodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 118 straipsnį (padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą) 2022 m. rugpjūtį buvo pradėtas praėjus vos keturioms dienoms po dviejų tuometinių Seimo narių – Lauryno Kasčiūno ir Mato Maldeikio – kreipimųsi bei viešų buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo raginimų teisėsaugai. Kaltinamajame akte 25 kartus kartojama formuluotė, kad kaltinamųjų veiksmai „neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų“, o kaltinimai grindžiami ne konkrečiais BK draudžiamais veiksmais, bet nuomonės nesutapimu su oficialia valstybės pozicija bei politiniais Seimo nutarimais. Kaltinimas be liudytojų ir teisės taikymo atgal paradoksai Kaltinamieji atkreipia Generalinės prokuratūros dėmesį į esminius Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) ir žmogaus teisių standartų pažeidimus kaltinamajame akte: • VSD raštai vietoj liudytojų: Esminis BK 118 straipsnio požymis – veikimas kitos valstybės pavedimu ar naudai – grindžiamas maždaug 70 iš dalies išslaptintų Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešimų. Byloje nėra nė vieno liudytojo, patvirtinančio veikimą užsienio valstybės užsakymu, o gynybai užkirstas kelias patikrinti VSD informacijos šaltinius. Be to, nebuvo apklaustas ir asmuo (Robertas Stragis), kuris pats viešai teigė buvęs VSD informacijos šaltiniu. • Skirtingi įstatymai tiems patiems veiksmams: Tiems patiems bendriems 2022 m. pradžios veiksmams E. Švenčionienei taikoma griežtesnė BK 118 straipsnio redakcija, įsigaliojusi tik 2022 m. birželio 2 d. (taikant įstatymą atgal), o K. Juraičiui dėl tų pačių epizodų – ankstesnė įstatymo redakcija. • Neindividualizuoti kaltinimai ir neegzistuojantys asmenys: Kaltinamajame akte K. Juraičio kaltinime 13 kartų aprašomi E. Švenčionienės veiksmai, o 79 metų pensininko V. Ivanovo kaltinime E. Švenčionienės pasisakymai minimi 25 kartus. Dokumente taip pat figūruoja byloje neegzistuojančio asmens (E. Palšienės) susirašinėjimas, dėl kurio tapatybės nustatymo prokuroras atsisakė aiškintis. • Nepagrįstos sankcijos: Prokuroras pasiūlė skirti E. Švenčionienei 2 metų, K. Juraičiui 1,5 metų laisvės atėmimą, o sunkiai sergančiam 79 metų V. Ivanovui už dalyvavimą vienoje laidoje – 15 000 eurų baudą. Prokuroro elgesys teisme: „Apskritai tai ne mano byla“ Kreipimesi fiksuojami ir valstybinio kaltintojo R. Savicko pasisakymai teismo posėdžių metu. Atsakydamas į gynybos argumentus, prokuroras yra pareiškęs, kad „apskritai tai ne jo byla“, o 2026 m. spalio 12 d. posėdyje atsisakė teisės į repliką ir bylą, kurioje prašo realių laisvės atėmimo bausmių, prilygino „batų pirkimo bylai“. Taip pat nurodoma, kad keliuose nuotoliniuose posėdžiuose prokuroras demonstravo abejingumą – sėdėjo nusisukęs nuo ekrano ir dirbo pašalinius darbus. Kreipimasis į prokurorų bendruomenę Dokumente pabrėžiama, kad toks procesas sukuria atgrasomąjį poveikį (chilling effect) kiekvienam piliečiui, reiškiančiam kitokią nei valdžios nuomonę, ir kenkia pačios prokuratūros reputacijai. „Teisingumas neturi priklausyti nuo to, ar žmogaus pažiūros sutampa su valdančiųjų pozicija“, – rašoma atvirame kreipimesi į Lietuvos prokurorus, raginant profesinę bendruomenę įvertinti pateiktus faktus ir ginti prokuratūros nepriklausomumą nuo politinio spaudimo. Pridedama: Oficialus kaltinamųjų pareiškimas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir atviras laiškas Lietuvos prokurorams