Vakarų kantrybė senka dėl nesibaigiančių įtariamų Rusijos provokacijų Europos danguje

Europos dangus vis labiau primena ne taikaus susisiekimo erdvę, o nuolatinės parengties zoną. Keleivinius lėktuvus lydi naikintuvai, orlaiviai nukreipiami į atsarginius oro uostus, mobilizuojamos specialiosios tarnybos, o tūkstančiai keleivių tampa grasinimų įkaitais.

Kaip skelbia valstybinis transliuotojas LRT , remdamasis „Reuters“, Europą užklupo grasinimų susprogdinti keleivinius lėktuvus banga. Vien ketvirtadienį sutrikdyta beveik 30 skrydžių. Incidentai palietė Prancūziją, Italiją, Lenkiją, Ispaniją, Bulgariją, Čekiją ir kitas valstybes. Saugumo tarnybos tikrina orlaivius, oro uostai keičia darbo planus, o valstybės priverstos naudoti didžiulius išteklius. [foto-link] /uploads/articles/2026-11-06/article-6472bbf981804e21.webp | https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3106139/itarimai-krypsta-i-rusija-bet-irodymu-nera-kas-slypi-uz-grasinimu-lektuvams-europoje Sprogmenų tikrintuose lėktuvuose nerasta. Tačiau tai nereiškia, kad nieko neįvyko. Kiekvienas toks grasinimas trikdo civilinę aviaciją, sukelia ekonominių nuostolių ir verčia Europos valstybes demonstruoti nuolatinę karinę bei civilinę parengtį. Įtarimai krypsta į Rusiją. Europos saugumo ekspertai neatmeta galimybės, kad tai koordinuota hibridinė operacija, kuria siekiama destabilizuoti padėtį ir išbandyti Vakarų valstybių reakciją. Rusija jau ne kartą kaltinta sabotažo operacijomis, kibernetinėmis atakomis ir kitais mėginimais trikdyti Europos valstybių veiklą. Vis dėlto viešai pateiktų įrodymų, kad būtent Rusija organizavo šiuos grasinimus, kol kas nėra. Taip pat nenustatyta, ar visi incidentai susiję tarpusavyje. Tačiau Vakarų kantrybė senka. Europa negali be galo gyventi režimu, kai kiekvienas anoniminis grasinimas paralyžiuoja oro uostus, į dangų kelia naikintuvus ir priverčia valstybes eikvoti milžiniškus išteklius. Jeigu pasitvirtins, kad už šios grasinimų bangos stovi Rusija, Europos atsakas privalės būti ne dar vienas susirūpinimo pareiškimas, o konkrečios ir skaudžios priemonės prieš operacijų organizatorius bei jų užsakovus. Šioje situacijoje ypatinga atsakomybė tenka Lietuvai, kuri nuosekliai demonstruoja bekompromisę lyderystę Rusijos atgrasymo srityje. Lietuva turi ne laukti, kol didžiosios Europos valstybės susitars, o pati reikalauti skubių bendrų veiksmų, griežtesnių sankcijų, stipresnės aviacijos apsaugos ir realios atsakomybės už kiekvieną įrodytą hibridinės agresijos atvejį. Rusija turi suprasti, kad Vakarų kantrybė baigiasi, o Lietuva privalo būti ryžtingo Europos atsako priešakyje.