Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Per dešimt dienų visuomenei taip ir nepateikti šie atsakymai:
- Drono paleidimo vieta. Oficialiai nepaskelbta, iš kur buvo paleistas sprogmenų turėjęs ukrainietiškas bepilotis.
- Skrydžio maršrutas. Lietuva teigia užfiksavusi droną 30–40 kilometrų Lenkijos teritorijos gilumoje, tačiau Lenkijos radarai tokio skrydžio nepatvirtino.
- Ukrainos atsakymas Lenkijai. Spalio 21 d. Lenkijos kariuomenė išsiuntė Ukrainai oficialius klausimus. Viešai nepaskelbta, ar atsakymai jau gauti.
- Lenkijos delegacija. Spalio 22 d. paskelbta apie planuojamą delegacijos vizitą Ukrainoje. Ar vizitas įvyko, viešai nepatvirtinta.
- Bendras tyrimas. Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministerijų bendros analizės galutinės išvados nepaskelbtos.
- „Polsat News“. Televizija paskelbė versiją apie galimą drono paleidimą Lietuvoje. Patikrintoje publikacijoje ši informacija neatšaukta, redakcijos atsiprašymo nėra.
- Lietuvos reikalavimai Ukrainai. Viešai nepatvirtinta, kad Lietuvos institucijos būtų išsiuntusios Ukrainai oficialų raštą, analogišką Lenkijos kariuomenės kreipimuisi.
Atskirai iškyla Ukrainos atsiprašymo klausimas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas atsiprašė Lietuvos dėl ukrainietiško drono incidento ir pažadėjo bendradarbiauti aiškinantis aplinkybes.
Tačiau viešo Ukrainos atsiprašymo Lenkijai iki spalio 28 d. nepavyko aptikti, nors Lietuvos pareigūnai ne kartą pareiškė turintys duomenų, kad dronas atskrido būtent iš Lenkijos teritorijos.
Lenkijos oro erdvės pažeidimas dar nėra galutinai patvirtintas, todėl negalima teigti, kad Ukraina jau pripažino tokį pažeidimą.
Ukraina atsiprašė Lietuvos, tačiau viešo atsiprašymo Lenkijai nerasta. Lenkija oficialiai pareikalavo paaiškinimų, o Lietuva iki šiol viešai nepatvirtino analogiško kreipimosi. Praėjo dešimt dienų, bet visuomenei vis dar nepateikta galutinė tyrimo išvada.
Laikas eina, tačiau klausimai niekur nedingsta.
Spalio 29 d., praėjus vienuolikai dienų po ukrainietiško drono sprogimo Pasvalio rajone, Lenkijos faktų tikrinimo organizacija „Demagog“ paskelbė analizę apie internete plintančius teiginius, esą Lenkija pati surengė dronų ataką prieš Rusiją.
Organizacija nustatė, kad teiginiai apie Lenkijos surengtą dronų ataką prieš Rusiją nepagrįsti patikimais įrodymais. Analizėje nurodoma, kad Lietuvoje sprogęs dronas buvo ukrainietiškas FP-1, pagamintas bendrovės „Fire Point“, o Ukraina dėl incidento atsiprašė Lietuvos.
„Demagog“ taip pat nagrinėja buvusio JAV Centrinės žvalgybos valdybos analitiko Larry Johnson skleistus teiginius apie tariamą Lenkijos dalyvavimą atakoje prieš Sankt Peterburgą. Organizacijos vertinimu, šie kaltinimai nepagrįsti patikimais įrodymais.
Tačiau ši analizė neatsako į pagrindinį klausimą – kokiu maršrutu ukrainietiškas dronas pasiekė Lietuvą. Lenkijos gynybos ministerija anksčiau paskelbė apie bendrą radarų duomenų tyrimą su Lietuva, tačiau galutinės išvados viešai nepateiktos.
Taigi Lenkijoje jau paneiginėjamos įvairios su incidentu susijusios internetinės versijos, o vienuoliktą dieną po sprogimo visuomenė vis dar neturi oficialaus paaiškinimo, iš kur dronas buvo paleistas ir kaip pasiekė Lietuvos teritoriją.
Naujausi
Europa griežtina sankcijas Rusijai, bet toliau perka žaliavas iš jos karo pramonės tiekėjos1
Vengrija atveria 55 tūkstančių saugumo bendradarbių archyvus, Lietuva to daryti nesiruošia3
Pasaulio dėmesio centre Lietuvos prezidento kalba apie Europos saugumo ateitį4
Lietuvos lyderystė Berlyne stiprina visos Europos saugumo ateitį1
Komentarai (10)
Karo pasekmės tautai: Ukrainos demografinė krizė Iki plataus masto Rusijos invazijos 2022 m. Ukrainoje gyveno apie 43,3 mln. žmonių, remiantis Jungtinių Tautų vertinimu, kuris apėmė ir 2014 m. Rusijos aneksuotą Krymą. 2026 m. Ukrainos demografai Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje įvertino gyventojų skaičių maždaug 28,5 mln. žmonių. Akivaizdu, kad Europos kvailių siekis kovoti iki paskutinio ukrainiečio duoda apčiuopiamos naudos tautos išlikimui 🫣. Per penkerius Europos karo Ukrainoje metus Ukrainos tauta neteko 15,2 mln. gyventojų (okupuotos teritorijos, išvykę iš šalies ir mirę). 2026 m. spalį prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo apie galimą 20 mln. pabėgėlių antplūdį į Europą Ukrainos kapituliacijos atveju. Šio pasisakymo nereikėtų interpretuoti kaip tikslios prognozės, kad, karui nesibaigus, iš Ukrainos išvyks dar 20 mln. žmonių. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į tai, kokių didelių migracijos pasekmių gali turėti tolesnė karo eiga ir galimas Ukrainos pralaimėjimas. Tauta, kuri mena galingą istoriją ir turi didžiausius išteklius, liks su 8,5 mln. gyventojų? Gimstamumas ir mirtingumas - dar viena rimta problema 2024 m. Ukrainoje buvo užregistruota apie 176,7 tūkst. gimimų ir 495,1 tūkst. mirčių. Taigi mirčių skaičius beveik 2,8 karto viršijo gimimų skaičių. Lietuvoje 2024 m. gimė 19 086 vaikai, o mirė 37 453 žmonės. Mirčių skaičius buvo beveik dvigubai didesnis už gimimų skaičių. Taigi demografiniai iššūkiai aktualūs ir Lietuvai, nors jų mastas bei priežastys skiriasi nuo Ukrainos situacijos. Dvigubi standartai ir tarptautinės teisės principai Ukrainos ir Gazos Ruožo tragedijos skiriasi savo istoriniu, politiniu ir kariniu kontekstu, tačiau abiem atvejais būtina nuosekliai kelti civilių apsaugos, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi klausimus. 2025 m. rugsėjį JT Nepriklausoma tyrimo komisija paskelbė išvadą, kad Izraelis įvykdė genocidą Gazos Ruože. Liūdna tai, kad jo vykdomą genocidą palaiko Lietuvos Respublikos prezidentas G. Nausėda, premjeras M. Sinkevičius bei kitas elitas, nes pasmerkimų ar viešos kritikos dėl vykdomo genocido Gazos Ruože negirdėti, o jei ir yra, tai jie apgailėtinai nereikšmingi. Dvigubi standartai ar moralės dugnas? Tačiau diskusija apie tai, ar Lietuvos ir kitų Europos valstybių reakcija yra pakankamai nuosekli, išlieka pagrįsta. Tarptautinės teisės principai turėtų būti taikomi nuosekliai, nepriklausomai nuo valstybės, jos sąjungininkų ar politinių interesų. Kokia Ukrainos ateitis?
Viskas jau užmiršta, kavokitės žuvytės.Žuvytės dėl to, kad Lietuvos Visuomenė yra va tokia, kai žuvytės atmintis yra 2 sekundės...
Panašu, kad tas dronas Prienų rajone skrido Nemuno vaga. Ir tą naktį radijo eteris buvo labai trukdomas. Panašiai taip trukdo prie aerouosto lėtai besisukantis lokatorius.
Matomai tuos ukrainietiškus dronus į Rusiją leidžia iš Lietuvos. Tik anas pakilęs iš Lietuvos teritorijos ten pat ir sudužo. Lietuvos politinės ir karinės šlykštynės žaidžia savo nešvarius žaidimus, kurių rezultatas šaliai gali sukelti tokias pačias priešmirtines konvulsijas ir kraujavimą iš išangės kaip ir Ukrainai.
Lenkai konkreciai zino, kad paleistras dronas buvo is Kazlu Rudos poligono. Bet kai esam sajungininkai, tai kiaules nepakis.
nebuvo jokio drono, kaip ir nebuvo to nelegalaus kalejimo
tai tyrimas gali užsitęsti ilgam, kaip ir su tuo JAV kankinimų kalėjimu Lietuvoje. Vis neturim laiko, yra svarbesnių reikalų.
siūlote Lietuvai gerają Ukrainos praktiką, t.y. pasivaikščioti Ukrainos keliu?
oficialiai nepripažino drono tranzito per savo teritoriją, nes turi daugiau proto už Lietuvos avantiūristus.
Tyrimas gali uzsitesti ir metus, svarbiausia viska issiaiskinti. Be to, yra svarbesniu dalyku negu vienas dronas, Ukrainoje simtai dronu kiekviena diena sprogsta ir niekas neverkia, Rusija visa labiau rieciama i ozio raga.