2026 m. valstybės skola sudarys apie 44 proc. BVP, 2027 m. prognozuojama 48,2 proc., 2028 m. – 50,7 proc., o 2029 m. – jau 54,3 proc.
Tai reiškia, kad valstybė vis didesnę savo poreikių dalį ketina finansuoti skolintomis lėšomis.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį ir į kitą reikšmingą pasiekimą: metinės palūkanų išlaidos nuo maždaug 1 mlrd. eurų 2026 m. gali išaugti iki beveik 2 mlrd. eurų 2029 metais.
Tai pinigai, kurių nebebus galima panaudoti švietimui, sveikatos apsaugai, gynybai ar kitoms valstybės reikmėms.
2027 m. biudžete numatytas 3,8 proc. BVP deficitas, 2028 m. – 4,6 proc., o 2029 m. – 3,9 proc.
Valstybės kontrolė perspėja, kad tokia skolos ir deficito trajektorija kelia rizikų viešųjų finansų tvarumui.
Žinoma, skolinimasis savaime nėra blogybė. Skolintos lėšos gali finansuoti investicijas, kurios stiprina ekonomiką ir didina valstybės saugumą. Esminis klausimas – kokią grąžą jos sukurs.
Lietuva ir toliau demonstruoja didelius užmojus: stiprina Rusijos atgrasymą, planuoja didesnes socialines išlaidas ir siekia ekonominės lyderystės.
Šaltinis: valstybeskontrole.lt, finmin.lrv.lt
Naujausi
Europa griežtina sankcijas Rusijai, bet toliau perka žaliavas iš jos karo pramonės tiekėjos1
Vengrija atveria 55 tūkstančių saugumo bendradarbių archyvus, Lietuva to daryti nesiruošia3
Pasaulio dėmesio centre Lietuvos prezidento kalba apie Europos saugumo ateitį4
Lietuvos lyderystė Berlyne stiprina visos Europos saugumo ateitį1
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje





















































































































Komentarai (1)
Siulau vytis Graikijas ir Italijas su 130%