Masinio naikinimo ginklų draudimą Lietuvoje siekiama panaikinti – konkrečių atsakymų apie pasekmes nėra

Seimo Pirmininkas Juozas Olekas ragina kuo skubiau visą straipsnį panaikinti.

Į konkrečius „Ekspertai.eu“ klausimus apie iniciatyvos pagrindą ir pasekmes atsakė J. Oleko patarėja Gitana Letukienė. Tačiau prašytų saugumo vertinimų ir sprendimų priėmimo taisyklių ji nepateikė, apsiribojo bendromis politinėmis frazėmis.

Pasak patarėjos, J. Oleko nuomone, dabartinė nuostata nebeatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos ir neturėtų riboti atgrasymo galimybių bendradarbiaujant su NATO sąjungininkais.

„Ekspertai.eu“ prašė rašytinių saugumo vertinimų, kuriais J. Olekas rėmėsi: kas juos parengė, kada, kokia numatoma nauda ir rizika gyventojams bei infrastruktūrai.

Atsakyme – nė vieno prašyto vertinimo ar jo išvados. Nepasakyta, ar tokius dokumentus Seimo Pirmininkas turėjo. Formulė apie pasikeitusią saugumo aplinką turėtų atstoti viską.

Redakcija teiravosi, kodėl siūloma panaikinti visą straipsnį, užuot numačius konkrečią išimtį sąjungininkų branduoliniam atgrasymui. Ar siauresnis pakeitimas svarstytas ir kodėl pasirinktas viso straipsnio panaikinimas – patarėja nepaaiškino.

Vietoje to pateiktas patikinimas: „Siūlomas Konstitucijos pakeitimas savaime nereiškia sprendimo dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje. Šiuo metu tokių planų nėra.“

Dislokavimo planų, pasak patarėjos, nėra. Tačiau patį konstitucinį draudimą jau siūloma panaikinti.

„Ekspertai.eu“ konkrečiai klausė, kas spręstų planams pasikeitus: kuri institucija leistų branduoliniams ginklams būti Lietuvoje, kokiu teisės aktu ir ar reikėtų atskiro Seimo balsavimo.

Redakcija taip pat prašė nurodyti privalomą teisės normą, užtikrinančią J. Oleko skelbtą poziciją nedislokuoti branduolinio ginklo taikos sąlygomis. Į šiuos klausimus patarėja neatsakė.

Atskirai teirautasi, ar sąjungininkai pateikė pasiūlymų dėl branduolinių ginklų tranzito, laikino buvimo arba dislokavimo. Ar tokių pasiūlymų gauta, atsakyme nenurodyta.

Visuomenės įtraukimas paaiškintas taip: projektas svarstomas nustatyta tvarka, dokumentai skelbiami Seimo svetainėje. Apie konkrečias viešas diskusijas dėl Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo ar planus jas surengti atsakyme neužsiminta.

„Ekspertai.eu“ į J. Oleką kreipėsi dar 2026 m. gegužę, vos jam viešai prabilus apie būtinybę keisti Konstitucijos 137 straipsnį. Kol klausimai ir priminimai liko be atsakymo, viešas pasvarstymas virto viso straipsnio panaikinimo projektu. Rugsėjį kreipusis pakartotinai, pateikta politinė pozicija, tačiau prašytų duomenų ir dokumentų – ne.

Konstitucijos 137 straipsnį siūloma panaikinti, tačiau redakcijai nepateikta nei prašytų saugumo vertinimų, nei paaiškinimo, kas spręstų dėl branduolinių ginklų Lietuvoje. Nepateikta ir duomenų apie piliečių pritarimą. Konstitucinį draudimą norima pašalinti, o žmonės raminami tuo, kad šiandien ginklų atgabenti neplanuojama. Kas būtų planams pasikeitus – neatsakyta.

P. S.

2026 m. rugsėjo 11 d. Rusijos valstybinio transliuotojo portalas „Vesti“ paskelbė jo komentarą apie Lietuvos iniciatyvą panaikinti konstitucinį draudimą.

D. Peskovas teigė, kad Lietuvoje dislokuoti ginklai būtų nukreipti į rytus, todėl Rusija atitinkamai nusitaikytų į Lietuvos teritoriją.