Vakarai izoliavo ne Rusiją, o patys save(1)

Vakarų politikai, Lietuvos lyderiai save irgi priskiria prie tokių, nuolat tvirtina, kad sankcijomis Rusija buvo izoliuota. Tačiau naftos prekybos duomenys rodo kur kas nepatogesnį vaizdą: Rusijos nafta iš pasaulinės rinkos nedingo – pasikeitė pagrindiniai jos pirkėjai.

2021 m., prieš karą Ukrainoje, Europos Sąjunga iš Rusijos importavo žalios naftos už 48 mlrd. eurų ir naftos produktų už dar 23 mlrd. eurų. Bendra prekybos vertė siekė apie 71 mlrd. eurų.

Po sankcijų tiesioginis Rusijos naftos tiekimas į ES smarkiai sumažėjo. Tačiau šią vietą užėmė Azijos valstybės, pirmiausia Indija ir Kinija.

Jungtinių Tautų prekybos duomenimis, 2025 m. Indija iš Rusijos importavo žalios naftos už 45,38 mlrd. JAV dolerių, o visa ES – už 4,56 mlrd. dolerių. Vadinasi, Indijos importas buvo beveik dešimt kartų didesnis.

2026 m. rugpjūtį skirtumas tapo dar ryškesnis. Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenimis, Indija per vieną mėnesį rusiškos žalios naftos nupirko už 4,1 mlrd. eurų. ES tiesioginis žalios naftos importas iš Rusijos siekė 167 mln. eurų.

Taigi Indija per mėnesį rusiškos naftos nupirko beveik 25 kartus daugiau negu visa Europos Sąjunga.

Jeigu toks mėnesio tempas išliktų visus metus, Indijos importas siektų apie 49,2 mlrd. eurų, o ES – maždaug 2 mlrd. eurų. Tai nėra metų prognozė, tik vieno mėnesio tempo perskaičiavimas, tačiau mastą jis parodo labai aiškiai: viena Indija šiuo metu perka maždaug tiek rusiškos naftos, kiek prieš karą pirkdavo visa ES.

Dar įdomiau tai, kad dalis rusiškos žaliavos perdirbama trečiosiose šalyse ir naftos produktų pavidalu grįžta į Vakarų rinkas. CREA skelbia, kad 2026 m. rugpjūtį ES uostuose buvo iškrauta 20 siuntų iš naftos perdirbimo gamyklų, naudojančių rusišką žaliavą.

Indijos, Turkijos, Brunėjaus ir Gruzijos (Lietuvoje ši valstybė vadinama Sakartvelu – ekspertai.eu past.) gamyklos, perdirbančios ir rusišką naftą, sankcijas taikančioms valstybėms per tą mėnesį pardavė naftos produktų už 510 mln. eurų. ES teko 333 mln. eurų, JAV – 143 mln. eurų, Australijai – 34 mln. eurų. CREA vertinimu, maždaug 189 mln. eurų vertės šių produktų buvo pagaminta būtent iš rusiškos naftos.

Negalima teigti, kad sankcijos Rusijai neturėjo poveikio. Ji prarado pelningą tiesioginę Europos rinką, patiria didesnes transportavimo, draudimo ir atsiskaitymo išlaidas, o naftą dažnai turi parduoti pigiau. Tačiau tai nėra Rusijos izoliavimas nuo pasaulio. Tai jos prekybos srautų nukreipimas į Indiją, Kiniją ir kitas valstybes.

Vakarų, įskaitant Lietuvą, bukumas atsiskleidžia ne pačiame sprendime mažinti priklausomybę nuo Rusijos, o bandyme rinkos persiskirstymą parduoti visuomenei kaip Rusijos izoliaciją. Vakarų pirkėją pakeitė Indijos arba Kinijos pirkėjas, tanklaiviai toliau plaukia, o dalis perdirbtos žaliavos per tarpininkus sugrįžta į tas pačias Vakarų rinkas.

Lietuvos lyderiai šį pasakojimą kartoja beveik be jokios savarankiškos analizės. Skelbiama, kad Rusija izoliuota, nors skaičiai rodo visai ką kita: Rusija pakeitė pirkėjus, o Europa atsisakė tiesioginio sandorio ir dalį produktų dabar perka per tarpininkus.

Todėl tiksliau būtų sakyti ne tai, kad Vakarai izoliavo Rusiją, bet tai, kad jie patys pasitraukė iš tiesioginės Rusijos naftos rinkos, užleido ją Azijai ir dalį tos pačios žaliavos susigrąžina brangesniu bei sunkiau atsekamu keliu.

Vadinti tai visiška Rusijos izoliacija gali tik politikai, kuriems lozungas svarbesnis už skaičius, o propaganda – už elementarią ekonominę logiką.

Šaltinis: commission.europa.eu, wits.worldbank.org, energyandcleanair.org, eca.europa.eu