Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Ministerija tvirtina, kad tiesioginė parama visuomenei naudingoms sritims sumažintų valstybės išlaidas. Tačiau ji neįvardijo nei konkrečių išlaidų, kurios dėl to mažėtų, nei sutaupomos sumos. Kol kas apskaičiuotas tik 11,9 mln. eurų netekimas, o žadamas sutaupymas lieka miglotas.
Paramą būtų galima skirti itin plačiam gavėjų ratui ir įvairioms sritims – nuo kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros iki religinių vertybių puoselėjimo, nacionalinio saugumo bei gynybos. Sprendimą, kam konkrečiai atiteks pinigai, priimtų pats loterijų organizatorius.
„Ekspertai.eu“ pasiteiravus, kas neleistų šios paramos skirti su bendrovės akcininkais ar vadovais susijusiems subjektams, ministerija nurodė bendrąsias Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas bei apskaitos reikalavimus. Papildomų būtent tokiems ryšiams riboti skirtų saugiklių ji neįvardijo.
Paramos teikimą ir naudojimą kontroliuotų Valstybinė mokesčių inspekcija bei Lošimų priežiūros tarnyba. Daugiau kaip 50 tūkst. eurų gavęs paramos gavėjas privalėtų atlikti auditą ir viešai paskelbti jo rezultatus. Loterijų bendrovės suteiktą paramą nurodytų metinių finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, o ataskaitas skelbtų savo interneto svetainėse.
Projektas dar derinamas su kitomis institucijomis, o gavus pastabų dėl galimų rizikų, jis galėtų būti tobulinamas.
Taigi siūlomo modelio esmė – beveik 12 mln. eurų per metus skirstymą perkelti iš valstybės į privačių loterijų bendrovių rankas. Jos pačios rinktųsi, kam atiteks lėšos, nors aiškaus mechanizmo, kuris užkirstų kelią paramai susijusiems subjektams, interesų konfliktams ar kitokiam piktnaudžiavimui, ministerija nepateikė.
Tokiu atveju kyla natūralus klausimas, kieno interesai bus svarbesni: visuomenės ar pinigus skirstančio verslo. Ypač turint omenyje, kad 2026 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks apie 2,5 mlrd. eurų.
Komentarai
Komentarų dar nėra.