Pinigai bus skiriami iš valstybės biudžeto ir valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Kitaip tariant, jeigu biudžete pinigų neužtenka, Lietuva dėl Vokietijos karių vaikų mokyklų yra pasirengusi skolintis.
Tuo metu pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad 2026 m. švietimo įstaigų infrastruktūrai iš valstybės biudžeto skyrė beveik 7 mln. eurų. Į šią sumą patenka ne tik mokyklos, bet ir profesinio mokymo įstaigos, bendrabučiai, sporto infrastruktūra bei pastatų pritaikymas žmonėms su negalia.
Lietuvos mokyklas papildomai finansuoja savivaldybės ir ES fondai, tačiau esmės tai nekeičia. Valstybė ką tik praktiškai parodė, kad vienam prioritetiniam švietimo infrastruktūros projektui gali mobilizuoti 56,6 mln. eurų ir tam net pasiskolinti.
Skolintis Lietuvos vaikų mokykloms taip pat niekas nedraudžia.
Todėl čia ne apie pinigų trūkumą. Pinigų yra tada, kai valdžia nusprendžia, kad jų reikia. Vokietijos karių vaikams 56,6 mln. eurų randami ir pasiskolinami, o Lietuvos vaikams tokio pat ryžto nėra. Tai ne finansinė problema – tai politinis prioritetas, ir jis šiuo atveju matomas be jokių paaiškinimų.
Naujausi
Europa griežtina sankcijas Rusijai, bet toliau perka žaliavas iš jos karo pramonės tiekėjos1
Vengrija atveria 55 tūkstančių saugumo bendradarbių archyvus, Lietuva to daryti nesiruošia3
Pasaulio dėmesio centre Lietuvos prezidento kalba apie Europos saugumo ateitį4
Lietuvos lyderystė Berlyne stiprina visos Europos saugumo ateitį1
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje





















































































































Komentarai (3)
O ji kitu kart nevagia milijonų per tą vokiečiu finansavimą?Kaip Anukas lasbergiss milijonus plovė per Tyhanoskaja.
Vasalu dalia...
Natūralu. Nugalėtojams viskas.