Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Aiškiai dokumentuota savarankiškos Lietuvos skolinimosi istorija prasideda netrukus po nepriklausomybės atkūrimo.
Lietuvos banko skelbiamais istoriniais duomenimis, pirmoji paskola Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikta 1992 m. gegužės 28 d. Pagal sutartį su JAV prekių kredito korporacija Lietuva pasiskolino 9,51 mln. JAV dolerių 30 metų laikotarpiui.
Tais pačiais metais Lietuva tapo Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko nare. 1992 m. spalį TVF Lietuvai patvirtino 56,925 mln. specialiųjų skolinimosi teisių stabilizavimo paskolą.
Po kelerių metų valstybės skola jau buvo matuojama milijardais litų.
Finansų ministerijos duomenimis, 1998 m. pabaigoje visa valstybės skola siekė 9,614 mlrd. litų (apie 2,78 mlrd. eurų).
1999 m. pabaigoje ji jau buvo 12,069 mlrd. litų (apie 3,50 mlrd. eurų) ir sudarė 28,3 proc. BVP.
Per vienus metus skola padidėjo 2,456 mlrd. litų (apie 711 mln. eurų).
Tačiau šių skaičių tiesiogiai lyginti su šiandien skelbiama Lietuvos skola negalima.
1990-aisiais Lietuvos „valstybės skolos“ apskaita skyrėsi nuo dabar Europos Sąjungoje naudojamos valdžios sektoriaus bendrosios skolos metodikos. Į tuomet skelbtą valstybės skolą patekdavo ir valstybės garantuotos paskolos.
Vien 1999 m. tokių netiesioginių valstybės įsipareigojimų buvo 2,503 mlrd. litų (apie 725 mln. eurų).
Nuo šio laikotarpio Lietuvos skolos raidą jau galima sekti pagal tarpusavyje palyginamus Eurostato valdžios sektoriaus skolos duomenis.
2000 m. – 10,842 mlrd. litų (3,140 mlrd. eurų).
2005 m. – 12,782 mlrd. litų (3,702 mlrd. eurų).
2009 m. – apie 26 mlrd. litų (7,529 mlrd. eurų).
2010 m. – 35,049 mlrd. litų (10,151 mlrd. eurų).
2011 m. – 40,153 mlrd. litų (11,629 mlrd. eurų).
2012 m. – 45,798 mlrd. litų (13,264 mlrd. eurų).
2013 m. – 46,789 mlrd. litų (13,551 mlrd. eurų).
2014 m. – 51,195 mlrd. litų (14,827 mlrd. eurų).
Sumos iki euro įvedimo perskaičiuotos oficialiu 3,4528 lito už eurą kursu.
Šioje chronologijoje ypač išsiskiria pasaulinės finansų krizės laikotarpis.
2005 m. Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 3,702 mlrd. eurų.
2009 m. – 7,529 mlrd. eurų.
2010 m. – 10,151 mlrd. eurų.
Taigi per penkerius metus nominali skola išaugo beveik tris kartus.
2015 m. Lietuvai įsivedus eurą skolos dydis jau pateikiamas eurais.
2015 m. – 15,881 mlrd. eurų.
2016 m. – 15,447 mlrd. eurų.
2017 m. – 16,540 mlrd. eurų.
2018 m. – 15,322 mlrd. eurų.
2019 m. – 17,524 mlrd. eurų.
Po to prasidėjo dar vienas spartaus skolos augimo etapas.
2020 m. – 23,062 mlrd. eurų.
2021 m. – 24,535 mlrd. eurų.
2022 m. – 25,703 mlrd. eurų.
2023 m. – 27,581 mlrd. eurų.
2024 m. – 29,992 mlrd. eurų.
2025 m. – 33,259 mlrd. eurų.
Vien nuo 2020 m. pabaigos iki 2025 m. pabaigos Lietuvos valdžios sektoriaus skola padidėjo daugiau kaip 10 mlrd. eurų.
Tačiau ir 33,259 mlrd. eurų jau nebėra naujausias skaičius.
Preliminariais Eurostato duomenimis, 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 36,260 mlrd. eurų, arba 42,3 proc. BVP.
2025 m. pabaigoje ji buvo 33,259 mlrd. eurų, arba 39,5 proc. BVP.
Vadinasi, per pirmuosius tris 2026 m. mėnesius skolos likutis padidėjo 3,001 mlrd. eurų, o skolos ir BVP santykis – 2,9 procentinio punkto.
Pagal ketvirtinį skolos ir BVP santykio padidėjimą Lietuva buvo antra Europos Sąjungoje. Didesnis šuolis užfiksuotas tik Vengrijoje.
Tai nereiškia, kad per tris mėnesius valstybė tiesiog „pravalgo“ 3 mlrd. eurų.
Vyriausybė skolinasi ir iš anksto kaupdama lėšas būsimiems mokėjimams, refinansuodama ankstesnius įsipareigojimus bei finansuodama kitus numatytus poreikius.
Tačiau pats skolos likutis nuo to mažesnis netampa.
Ir skolinimasis tęsiasi.
Finansų ministerija 2026 m. liepos 9 d. atnaujino Vyriausybės skolinimosi programą. Pagal ją vien šiemet planuojama pasiskolinti apie 10,9 mlrd. eurų.
Apie 6,4 mlrd. eurų reikia valstybės biudžeto deficitui finansuoti.
Apie 3,8 mlrd. eurų – anksčiau paimtai skolai grąžinti.
Dar apie 0,3 mlrd. eurų numatyta valstybės perskolinamoms paskoloms juridiniams asmenims.
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skola sieks apie 40 mlrd. eurų, arba 44,9 proc. BVP.
Skolinimasis nesustos ir kitąmet.
Šiuo metu paskelbtoje 2026–2028 m. Vyriausybės skolinimosi programoje numatyta, kad 2027 m. bendras finansavimo poreikis sieks apie 8,248 mlrd. eurų.
Iš jų 3,144 mlrd. eurų reikės ankstesnei skolai grąžinti.
Iš viso 2027 m. planuojama pasiskolinti apie 8,418 mlrd. eurų.
Tai nereiškia, kad Lietuvos skola kitąmet automatiškai padidės visais 8,418 mlrd. eurų.
Dalis naujai pasiskolintų pinigų bus panaudota senoms skoloms išpirkti. Paprastai tariant, valstybė skolinsis naujų pinigų tam, kad dalimi jų grąžintų anksčiau pasiskolintus.
Tačiau likusi skolinimosi dalis bus reikalinga naujam finansavimo poreikiui padengti.
Be to, 8,418 mlrd. eurų dar nėra galutinė 2027 m. suma. Finansų ministerija rengia 2027–2029 m. valstybės biudžetą, todėl kitų metų skolinimosi poreikis dar gali būti patikslintas.
Skolos kryptis vis dėlto matoma jau dabar.
1999 m. pagal tuometę nacionalinę metodiką – 12,069 mlrd. litų (apie 3,50 mlrd. eurų).
2000 m. pagal Eurostato metodiką – 3,140 mlrd. eurų.
2010 m. – 10,151 mlrd. eurų.
2020 m. – 23,062 mlrd. eurų.
2025 m. – 33,259 mlrd. eurų.
2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje – 36,260 mlrd. eurų.
2026 m. pabaigos Finansų ministerijos prognozė – apie 40 mlrd. eurų.
O 2027 m. pagal dabar paskelbtą planą Vyriausybė ketina skolintis dar 8,418 mlrd. eurų.
Lietuva dėl to rytoj netaps nemoki.
2025 m. pabaigoje 39,5 proc. BVP siekusi Lietuvos skola vis dar buvo viena mažesnių Europos Sąjungoje ir gerokai žemiau 60 proc. BVP Mastrichto atskaitos ribos.
Tačiau vien dabartinis skolos santykis su BVP neparodo visos istorijos.
2019 m. Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 17,524 mlrd. eurų.
Naujausias oficialiai paskelbtas preliminarus skaičius – 36,260 mlrd. eurų.
Per mažiau nei septynerius metus nominali Lietuvos skola daugiau nei padvigubėjo. Ir dabar valstybė jau skolinasi milijardus ne tik naujoms išlaidoms finansuoti, bet ir ankstesnėms skoloms grąžinti.
Todėl klausimas nebėra, ar Lietuva skolinsis. Ji skolinsis.
Klausimas – kiek sparčiai toliau augs pati skola ir kiek vis daugiau būsimo biudžeto pinigų teks skirti ne mokykloms, ligoninėms, keliams ar kitoms valstybės reikmėms, o ankstesnių sprendimų sąskaitoms apmokėti.
Tačiau šiandien Lietuva savo svarbiausiais strateginiais uždaviniais įvardija Rusijos atgrasymą ir Ukrainos pergalę. Jei šie tikslai iš tiesų yra valstybės saugumo pagrindas, būtent dėl jų visuomenė turi gebėti telktis.
Tai kainuoja ir dar kainuos.
Jeigu Rusijos atgrasymui, Lietuvos gynybai ir Ukrainos pergalei reikia daugiau pinigų, gali tekti ir veržtis diržus.
Tokia politika vykdoma ne be demokratinio mandato. Rinkėjai balsuoja už politines jėgas, kurios Rusijos atgrasymą, gynybos stiprinimą ir paramą Ukrainai skelbia savo prioritetais. Todėl kartu priimama ir šių prioritetų finansinė kaina.
Šaltinis: ec.europa.eu, finmin.lrv.lt, lb.lt, ec.europa.eu, ec.europa.eu, finmin.lrv.lt, ec.europa.eu, finmin.lrv.lt, finmin.lrv.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.