Leidinio „The Kyiv Independent“ duomenimis, ES valstybių ekspertai turėjo susitarti dėl procedūrinio žingsnio, leidžiančio pradėti paskutinių dviejų iš šešių derybinių sričių atvėrimą. Jos apima žemės ūkį, aplinkosaugą ir transportą.
Tačiau Vengrija nepritarė. Pasak trijų diplomatų, kitų 26 valstybių atstovai liko nusivylę. Paprašyti paaiškinti savo poziciją, Vengrijos atstovai konkrečių argumentų nepateikė, tik pakartojo, kad jų pozicija nepasikeitė.
Spalio 12 d. Ukraina priėmė įstatymą, išplečiantį vengrakalbių tautinės mažumos atstovų švietimo teises. Būtent to anksčiau reikalavo Budapeštas.
Spalio 13 d. Ukraina ir Moldova pažengė dar dviejose stojimo derybų srityse, todėl liko dvi.
Vengrijos premjero Péter Magyar vyriausybės sprendimas rodo, kad net ir įvykdyti reikalavimai negarantuoja tolesnės pažangos.
Airija, iki metų pabaigos pirmininkaujanti ES Tarybai, siekia užbaigti šį etapą gruodį. Klausimas bus keliamas kiekviename paskesniame ES plėtros darbo grupės posėdyje, kol blokavimas bus panaikintas.
Tuo metu Lietuvos vadovai ne kartą ragino kuo greičiau priimti Ukrainą į Europos Sąjungą, tačiau kol kas net ir artimiausių stojimo derybų etapų pažangą gali sustabdyti viena valstybė narė.
Šaltinis: kyivindependent.com
Naujausi
Italija klumpčioja dėl paramos Ukrainai, tačiau daro, ką gali
Europa griežtina sankcijas Rusijai, bet toliau perka žaliavas iš jos karo pramonės tiekėjos1
Vengrija atveria 55 tūkstančių saugumo bendradarbių archyvus, Lietuva to daryti nesiruošia3
Pasaulio dėmesio centre Lietuvos prezidento kalba apie Europos saugumo ateitį4
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje





















































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.