Prancūzijos jaunimas reikalauja 10 mlrd. eurų švietimui, protestai apėmė visą šalį(1)

Moksleivių pradėtas judėjimas jau peraugo mokyklų ribas. Prie jo jungiasi studentai, mokytojai, tėvai, profesinės sąjungos ir kiti protestuotojus palaikantys žmonės.

Pagrindinės problemos, dėl kurių kilo protestai, labai konkrečios: mokytojų ir kito personalo trūkumas, perpildytos klasės, prastos būklės mokyklų pastatai, netinkami pamokų tvarkaraščiai ir nepakankamas finansavimas. Kai kuriose mokyklose mokiniai skundžiasi kiaurais stogais, vandens nuotėkiais, graužikais ir per karščius iki maždaug 40 laipsnių įkaistančiomis klasėmis. Kai kur vienoje klasėje mokosi po 36 mokinius.

Atskiras nepasitenkinimo šaltinis – stojimo į aukštąsias mokyklas sistema „Parcoursup“. Protestuotojai reikalauja ne kosmetinių pakeitimų, o atsisakyti atrankos per „Parcoursup“ ir magistrantūros sistemą „Mon Master“.

Spalio 5 d. moksleivių ir studentų organizacijos pateikė bendrą dešimties skubių priemonių paketą. Jo įgyvendinimui jos reikalauja skirti apie 10 mlrd. eurų.

Tarp konkrečių reikalavimų – sukurti 250 tūkst. papildomų vietų aukštosiose mokyklose, pertvarkyti mokymosi ritmą, atsisakyti dalies vidurinio išsilavinimo reformos, masiškai samdyti mokytojus, švietimo, sveikatos, pagalbos ir profesinio orientavimo darbuotojus. Taip pat siekiama, kad viena mokyklos slaugytoja tektų ne daugiau kaip 500 mokinių.

Protestai jau turi ir kitą – policijos veiksmų – problemą. Per spalio 6 d. akcijas sulaikyti 488 žmonės, sužeisti 43 teisėsaugos pareigūnai. Nuo rugsėjo 28 d. sulaikytųjų skaičius pasiekė 6 547. Žmogaus teisių institucijos perspėjo dėl neproporcingo jėgos naudojimo prieš nepilnamečius demonstrantus. Vienas 15-metis per susirėmimus Lense neteko plaštakos ir dalies rankos.

Vyriausybė jau pradėjo reaguoti. Ministras pirmininkas Sébastien Lecornu pripažino, kad moksleivių nepasitenkinimas ir nerimas yra realūs. Mokyklose iki savaitės pabaigos numatyta skirti po pusdienį diskusijoms su mokiniais, taip pat pažadėta peržiūrėti „Parcoursup“ sistemą ir ieškoti galimybių papildomam finansavimui 2027 m. biudžete.

Tačiau protestuotojų organizacijoms to neužtenka. Jos skelbia, kad blokados ir demonstracijos bus tęsiamos tol, kol valdžia nepradės konkrečiai derėtis dėl pateiktų dešimties reikalavimų ir jiems reikalingų pinigų.

Spalio 6 d. protestai jau buvo didžiausi nuo dabartinio judėjimo pradžios. Apie 40 proc. Prancūzijos valstybinių aukštojo mokslo įstaigų tą dieną buvo vienaip ar kitaip sutrikdyta – blokuojama, iš dalies blokuojama, uždaryta administracijos sprendimu arba užimta protestuotojų.

Taigi pradžioje kaip mokyklų finansavimo ir sąlygų problema kilęs protestas virto nacionaliniu jaunimo judėjimu su konkrečiu finansiniu reikalavimu – 10 mlrd. eurų – ir konkrečiu reformų sąrašu. Kol kas Prancūzijos valdžia sutiko kalbėtis, tačiau visam protestuotojų reikalavimų paketui nepritarė.

Šaltinis: lemonde.fr, lemonde.fr, lemonde.fr, reuters.com