Vokietijos pramonė traukiasi: uždaromos gamyklos, naikinamos darbo vietos, o ginklų gamyba plečiama(1)

Naujausias didelis atvejis – „Bosch“.

Niurnbergo „Bosch“ gamykloje dirba apie 1,8 tūkst. žmonių. Iki 2029 m. bendrovė ketina panaikinti 900 darbo vietų – maždaug pusę dabartinių. Įmonė sprendimą aiškina augančiu konkurenciniu ir kainų spaudimu, mažėjančiais automobilių pardavimais bei užsakymų trūkumu. Šie 900 etatų naikinami papildomai prie anksčiau paskelbto maždaug 22 tūkst. darbo vietų mažinimo „Bosch“ koncerne.

Waiblingene „Bosch“ iki 2028 m. pabaigos nutrauks automobiliams skirtų jungčių gamybą. Tai palies apie 560 darbuotojų. Bendrovė skelbia, kad gamybos apimtys ir darbuotojų skaičius ten mažėjo jau daug metų, o gamyba tapo nekonkurencinga.

„Bosch“ grupei priklausanti buitinės technikos gamintoja BSH Nauene 2027 m. birželį nutrauks skalbimo mašinų gamybą – tai palies apie 440 darbuotojų. Brettene iki 2028 m. pirmojo ketvirčio pabaigos bus nutraukta viryklių, orkaičių, gartraukių gamyba bei logistika – dar apie 980 darbo vietų. Iš viso šie du BSH sprendimai palies apie 1,4 tūkst. žmonių.

Dar didesni pokyčiai vyksta pačių automobilių gamintojų gamyklose.

„Volkswagen“ ir darbuotojų atstovai susitarė iki 2030 m. Vokietijoje panaikinti daugiau kaip 35 tūkst. darbo vietų. Vokietijos gamyklų techninis gamybos pajėgumas mažinamas 734 tūkst. automobilių per metus. Volfsburge vietoje keturių surinkimo linijų liks dvi, dalis „Golf“ gamybos perkeliama į Meksiką.

Drezdene automobilių gamyba baigta 2025 m. gruodį. „Ford“ 2025 m. lapkritį po 55 metų baigė automobilių gamybą Saarlouis gamykloje. Per jos istoriją čia pagaminta daugiau kaip 15 mln. automobilių. „Ford“ Kölno elektromobilių gamykloje nuo 2026 m. pereita prie vienos pamainos, o dėl silpnesnės, nei tikėtasi, elektromobilių paklausos paskelbta apie iki 1 tūkst. darbo vietų panaikinimą.

„Audi“ iki 2029 m. Vokietijoje naikina iki 7,5 tūkst. darbo vietų, daugiausia administracijoje ir plėtroje. Bendrovė skaičiuoja taip per metus sutaupysianti apie 1 mlrd. eurų.

BMW 2026 m. pradėjo savanoriško darbuotojų mažinimo programą, kurios tikslas – apie 8 tūkst. darbo vietų. Mažinimai apima pardavimus, pirkimus, gamybą ir plėtrą.

„Daimler Truck“ iki 2030 m. Vokietijoje numato panaikinti apie 5 tūkst. darbo vietų – maždaug 14 proc. savo darbuotojų šalyje – ir dalį gamybos perkelti į mažesnių sąnaudų valstybę.

„Mercedes-Benz“ 2026 m. darbuotojams paskelbė, kad automobilių gamybos sąnaudos Vokietijoje nebėra konkurencingos tarptautiniu mastu. Bendrovė siekia maždaug 800 mln. eurų sumažinti darbo sąnaudas ir perspėjo, kad nepavykus sumažinti išlaidų gali kilti grėsmė vienai automobilių surinkimo bei vienai jėgos agregatų gamyklai.

Dideli mažinimai vyksta ir tarp automobilių tiekėjų.

ZF iki 2028 m. Vokietijoje paskelbė planus panaikinti 11–14 tūkst. darbo vietų. „Continental“ Acheno padangų gamykloje gamybos nutraukimas palietė apie 1,8 tūkst. iš maždaug 2 tūkst. darbo vietų.

„Michelin“ nutraukė gamybą Karlsrūhėje ir Tryre bei naujų sunkvežimių padangų ir dalies pusgaminių gamybą Homburge. Gamybos pertvarka palietė 1 410 darbuotojų, o dar 122 darbuotojų klientų aptarnavimo centras perkeltas į Lenkiją. Iš viso – 1 532 darbo vietos. Bendrovė nurodė pigių importinių sunkvežimių padangų konkurenciją, infliaciją ir didėjančias gamybos sąnaudas Vokietijoje.

„Goodyear“ Fuldoje nutraukė padangų gamybą, o Fürstenwalde gamyba taip pat bus baigta. Kartu su kitais tiekėjais tai reiškia, kad automobilių pramonės krizė apima ne tik automobilių surinkimą, bet visą aplink jį susiformavusią tiekimo grandinę.

Didžiulis pertvarkymas vyksta plieno pramonėje.

„Thyssenkrupp Steel Europe“ iki 2030 m. numato panaikinti apie 5 tūkst. darbo vietų, o dar apie 6 tūkst. perduoti išorės paslaugų bendrovėms arba panaikinti parduodant veiklas. Iš viso – apie 11 tūkst. darbo vietų.

Plieno gamybos pajėgumai mažinami nuo maždaug 11,5 mln. iki 8,7–9 mln. tonų per metus. Numatyta uždaryti ir Kreuztal-Eichen perdirbimo gamyklą. Bendrovė tarp problemų įvardija perteklinius Europos pajėgumus ir augantį pigesnio plieno importą, ypač iš Azijos.

„Vallourec“ uždarė plieninių vamzdžių gamyklas Diuseldorfe ir Miulheime, kuriose dirbo apie 2,4 tūkst. žmonių. Jose buvo gaminami besiūliai plieniniai vamzdžiai energetikai, mašinų gamybai ir statybai.

Didelė pertvarka vyksta ir chemijos pramonėje.

BASF Ludwigshafene uždarė arba uždaro TDI ir jo žaliavų, kaprolaktamo, cikloheksanolio, cikloheksanono, sodos, vieną amoniako gamyklą, trąšų bei kitus gamybos įrenginius. Vien ši programa paliečia apie 700 darbo vietų ir turi sumažinti pastoviąsias išlaidas daugiau kaip 200 mln. eurų per metus.

JAV koncernas „Dow“ iki 2027 m. pabaigos uždarys etileno gamyklą Böhlene bei chloro, šarmų ir vinilo gamybą Schkopau. Bendrovė tiesiogiai nurodo aukštų sąnaudų ir daug energijos naudojančius gamybos pajėgumus bei sudėtingą Europos paklausos aplinką.

„Evonik“ iki 2029 m. pasaulyje panaikins apie 3,2 tūkst. darbo vietų, iš jų 2 150 – Vokietijoje, ir nutrauks poliesterių verslą. Pati bendrovė 2026 m. rugsėjį pareiškė, kad jos pramonės šaka išgyvena „struktūrinę ir ekonominę krizę“.

„Wacker Chemie“ taip pat paskelbė didelę darbo vietų mažinimo programą, daugiausia Vokietijoje, o „INEOS Phenol“ paskelbė apie planą visam laikui nutraukti gamybą Gladbecke. Šios gamyklos metinis fenolio ir acetono pajėgumas siekia apie 650 tūkst. tonų.

Mašinų gamybos ir pramoninės automatikos sektorius taip pat mažėja.

„Siemens“ paskelbė pramoninės automatikos versle pasaulyje panaikinsianti apie 5,6 tūkst. darbo vietų, iš jų apie 2,6 tūkst. – Vokietijoje. Dar keli šimtai vietų mažinami elektromobilių įkrovimo versle.

Dar 2021 m. „Caterpillar“ uždarė didelių hidraulinių ekskavatorių gamyklą Dortmunde, kurioje dirbo apie 600 žmonių. Gamyba buvo perkelta į Indoneziją.

Buitinės technikos gamyba taip pat perkeliama iš Vokietijos. Be BSH sprendimų, „Miele“ didžiąją dalį buitinių skalbimo mašinų surinkimo iš Gütersloh palaipsniui perkelia į Lenkiją. Vokietijoje dėl to panaikinama apie 700 gamybos darbo vietų.

Uždarymai palietė ir pramonę, susijusią su energetikos pertvarka.

2021 m. „Vestas“ Lauchhammeryje nutraukė vėjo jėgainių rotoriaus menčių gamybą – apie 460 darbuotojų.

2022 m. „Nordex“ Rostoke nutraukė vėjo jėgainių rotoriaus menčių gamybą – apie 600 darbuotojų.

2024 m. „Meyer Burger“ nutraukė saulės modulių gamybą Freiberge. Gamykloje buvo apie 500 darbuotojų.

Popieriaus pramonėje UPM uždarė Plattlingo gamyklą. Joje dirbo 401 UPM darbuotojas ir apie 120 kitų gamyklą aptarnavusių įmonių darbuotojų. Gamybos pajėgumas siekė apie 595 tūkst. tonų popieriaus per metus.

Uždaryta ir „Sappi“ popieriaus gamykla Stockstadte, kurioje dirbo apie 550 žmonių.

Pokyčiai pasiekė maisto pramonę.

„Danone“ 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį ketina uždaryti Ochsenfurto pieno produktų gamyklą, kurioje dirba apie 230 žmonių. Bendrovė nurodo pasikeitusius vartotojų įpročius, mažą gamyklos apkrovimą ir dideles sąnaudas.

„Nestlé“ 2026 m. viduryje uždaro Neusso gamyklą. Joje dirba apie 145 žmonės, gaminantys „Thomy“ aliejų, majonezą, garstyčias ir kitus produktus. Gamyba perkeliama į kitas Vokietijos ir Europos gamyklas.

Uždarymai ir mažinimai vyksta stiklo, tabako, silicio bei farmacijos sektoriuose.

Pockinge uždaryta RW Silicium gamykla buvo paskutinė metalurginio silicio gamintoja Vokietijoje. Įmonė tarp priežasčių nurodė smarkiai išaugusias elektros kainas, silpną paklausą ir pigesnio importo iš Kinijos konkurenciją.

2026 m. rugsėjo pabaigoje paskelbta ir apie „BioNTech“ gamybos vietų Vokietijoje uždarymą, nepavykus joms rasti pirkėjų.

Bendri skaičiai rodo, kad kalbama ne apie kelias pavienes gamyklas.

EY duomenimis, vien per metus iki 2026 m. antrojo ketvirčio pabaigos Vokietijos pramonėje išnyko apie 144 tūkst. darbo vietų.

Nuo 2019 m. jų sumažėjo apie 379 150, arba 7 proc.

Ypač smarkiai nukentėjo automobilių pramonė. Nuo 2019 m. joje išnyko apie 142 400 darbo vietų – maždaug 16 proc. visų sektoriaus vietų. Vien per metus automobilių pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 5,8 proc.

Vokietijos Federalinė statistikos tarnyba skelbia, kad 2025 m. šalies pramonės gamyba sumažėjo dar 1,1 proc. Automobilių gamyba sumažėjo 1,7 proc., mašinų ir įrenginių – 2,6 proc.

Energijai imlių Vokietijos pramonės šakų gamyba 2025 m. buvo net 17,8 proc. mažesnė negu 2021 metais.

Tuo pat metu visai kita kryptimi juda Vokietijos karinės išlaidos ir gynybos pramonė.

2026 m. pagrindiniame Vokietijos gynybos biudžete numatyta 82,7 mlrd. eurų. Dar 25,5 mlrd. eurų skiriama iš specialaus Bundesvero fondo.

Vien šiais dviem kanalais gynybai tenka apie 108 mlrd. eurų.

2026 m. Vokietijos biudžete taip pat numatyta apie 11,5 mlrd. eurų karinei paramai Ukrainai.

Kartu sparčiai plečiama ginklų ir šaudmenų gamyba.

„Rheinmetall“ Unterlüße pastatė naują šaudmenų gamyklą, į kurią investuota beveik 500 mln. eurų.

Pasiekusi visą pajėgumą ji galės per metus pagaminti iki 350 tūkst. artilerijos sviedinių. Kartu su raketų variklių gamyba šioje vietoje sukuriama iki 500 naujų darbo vietų.

Gynybos sektoriaus augimą rodo ir didžiausių Vokietijos bendrovių rezultatai. EY duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį „Rheinmetall“ pajamos per metus padidėjo 69 proc., o darbuotojų skaičius – 24 proc. EY gynybos pramonę įvardija kaip vieną iš sričių, šiuo metu keliančių didžiųjų Vokietijos bendrovių rezultatus, kai automobilių pramonė išlieka smarkiai spaudžiama.

Vokietijos valdžia tuo pat metu deklaruoja tolesnę karinę paramą Ukrainai ir gynybos stiprinimą. 2026 m. birželį kancleris Friedrich Merz pareiškė, kad Rusija šio karo nelaimės.

Taigi Vokietijoje vienu metu vyksta du aiškiai matomi procesai.

Automobilių, jų komponentų, padangų, plieno, chemijos, popieriaus, mašinų, buitinės technikos, saulės ir vėjo energetikos įrangos, maisto bei kitose tradicinėse pramonės šakose uždaromos gamyklos, mažinami gamybos pajėgumai ir darbuotojų skaičius.

Nuo 2019 m. Vokietijos pramonėje išnyko apie 379 tūkst. darbo vietų, iš jų vien automobilių pramonėje – daugiau kaip 142 tūkst.

Tuo pat metu karinės išlaidos skaičiuojamos daugiau kaip šimtu milijardų eurų per metus, statomos naujos šaudmenų gamyklos, sparčiai didinami artilerijos šaudmenų gamybos pajėgumai ir milijardais eurų finansuojama Ukrainos karinė parama.

Didelė dalis tradicinės Vokietijos pramonės traukiasi, o karinės išlaidos ir gynybos pramonės pajėgumai sparčiai auga. Vokietijos vyriausybė tai sieja su Bundesvero ir NATO gynybinių pajėgumų stiprinimu bei tolesne parama Ukrainai.

Šaltinis: bosch-presse.de, tagesschau.de, presse.bsh-group.com, volkswagen-newsroom.com, reuters.com, reuters.com, reuters.com, reuters.com, reuters.com, reuters.com, continental.com, news.michelin.de