Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atsakyme teigiama, kad institucijos naudotų joms numatytus alternatyvius ryšio kanalus ir veiklos tęstinumo priemones. Komunikacijos būdai būtų parenkami pagal sutrikimo mastą ir pobūdį. Kokie konkrečiai tai kanalai ir kaip jais būtų susisiekiama su redakcijomis, NKVC nedetalizavo.
Antrasis klausimas buvo apie pasirengimą: į ką redakcijai kreiptis iš anksto, kokius veiksmus atlikti, kokią įrangą turėti ir ar ši galimybė būtų prieinama visoms redakcijoms.
NKVC informavo, kad prireikus alternatyvių sprendimų, bendravimo tvarka, kontaktai ir techniniai reikalavimai „būtų suderinama su konkrečiomis redakcijomis pagal situacijos poreikius“. Išankstinių veiksmų, kontaktinio asmens, įrangos reikalavimų ar redakcijų atrankos kriterijai nepateikti.
Taigi iš esmės kalbama apie tokią tvarką, kuri būtų derinama tik prireikus. Konkretūs susitarimai paliekami laikui, kai alternatyvaus ryšio jau reikės. Iš centro atsakymo akivaizdu – toks ryšys kol kas nenumatytas.
Kitas natūraliai kylantis klausimas – ar informacijos perdavimas redakcijoms sutrikus ryšiui jau išbandytas. „Ekspertai.eu“ prašė pateikti paskutinio bandymo datą, naudotą perdavimo būdą ir rezultatą – ar informacija pasiekė dalyvavusias redakcijas.
Vietoje šių duomenų buvo pateiktas bendras paaiškinimas apie nuolat tobulinamą pasirengimą ir pratybose tikrinamus komunikacijos procesus.
Gali būti, kad šiuo atveju nebuvo ko bandyti – juk bendravimo tvarką ir techninius reikalavimus su redakcijomis dar tik žadama derinti „prireikus“, nors Seimo komiteto pranešime kalbama apie pasirengimą iš anksto.
Kaip šis procesas vyks tada, kai internetas ir mobilusis ryšys jau neveiks, institucija nepaaiškino.
Komentarai (1)
Išgelbėti gali tik pašto balandžiai ir laužo dūmų signalai.