Jame buvo aptartas ES karinės paramos Ukrainai didinimas, taip pat Rusijos hibridinės kampanijos ir jų eskalacija bei saugumo situacija Vidurio Rytuose ir jos poveikis Europos gynybai ir saugumui.
Susitikimo metu ES gynybos ministrai pritarė iniciatyvos „Rytų flango sargyba“ (angl. Eastern Flank Watch ) finansavimui, skirtam stiprinti ES rytinės sienos apsaugą ir valstybių gebėjimą reaguoti į karines bei hibridines grėsmes.
„Tai sprendimas, kurio Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Šiaurės Europos valstybėmis nuosekliai siekė. Rytų flangas yra pirmoji Europos gynybos linija, todėl čia reikalinga vientisa saugumo sistema – nuo ankstyvojo perspėjimo ir sensorių iki oro gynybos, kovos su dronais ir rusijos rengiamomis hibridinėmis kampanijomis. Trumpuoju laikotarpiu ES tam skirs daugiau nei 62 mln. eurų, tai leis šiuos sprendimus įgyvendinti gerokai sparčiau“, – susirinkusiems pasakė R. Kaunas.
Ministro teigimu, Lietuva sieks, kad ir naujoje daugiametėje finansinėje programoje (2028-2034 m.) būtų užtikrintas pakankamas ir tvarus šios iniciatyvos finansavimas.
Susitikime daug dėmesio buvo skirta ir karinės paramos Ukrainai didinimui. Vienas iš šios paramos mechanizmų – ES paskolos Ukrainai, sudarančios sąlygas Ukrainai gauti kritiškai svarbią ginkluotę.
„ES paskolų Ukrainai mechanizmas veikia ir jau padeda stiprinti Ukrainos gebėjimą gintis nuo rusijos agresijos. Dabar svarbiausia – greitis ir lankstumas. Jei kritiškai reikalingos ginkluotės ar įrangos Europoje nėra arba jos tektų laukti per ilgai, turime naudotis galimybe ją įsigyti iš trečiųjų šalių. Prioritetas turi būti vienas – kuo greičiau užtikrinti Ukrainai tuos pajėgumus, kurių jai reikia mūšio lauke“, – atskleidė R. Kaunas.
Politikas pabrėžė, kad Lietuva laikysis savo ilgalaikio įsipareigojimo ir toliau skiriama Ukrainai 0,25 proc. BVP. Ministro teigimu, artėjant žiemai karinė parama pirmiausia turi būti nukreipta į kritinius Ukrainos pajėgumų poreikius – dronus, amuniciją ir oro gynybą. Taip pat šalys turi apsvarstyti visas galimybes šią paramą didinti.
Susirinkę ministrai taip pat aptarė gynybos pirkimams taikomų reguliacijos mechanizmų peržiūrą.
Ką be R. Kauno kalbėjo kitų valstybių ministrai, Krašto apsaugos ministerija neskelbia.
Šaltinis: kam.lt
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
























































































































Komentarai (1)
Neturėtų ką veikti, jei nebūtų Rusijos.