Ukraina jau skolinga per 215 mlrd. dolerių, tačiau kitąmet jai trūksta dar dešimčių milijardų(1)

Dalis suteikta grantais, kita dalis – kaip paskolos, kurios įtraukiamos į Ukrainos skolą, o dar kelioms dešimtims milijardų eurų paskolų sukurtos specialios schemos, pagal kurias jas ateityje turėtų padengti Rusijos karo reparacijos arba pajamos iš įšaldyto Rusijos turto.

2026 metų rugpjūčio pabaigoje Ukrainos valstybės ir valstybės garantuota skola jau siekė 215,55 mlrd. JAV dolerių, arba 185,1 mlrd. eurų.

Didžiausia jos dalis – 164,8 mlrd. dolerių – buvo valstybės išorės skola. Vidaus skola sudarė beveik 45 mlrd. dolerių, o valstybės garantuota skola – dar apie 5,8 mlrd. dolerių.

Taigi Ukraina šiandien yra skolinga gerokai daugiau negu prieš karą. Tačiau būtų neteisinga visą Vakarų suteiktą paramą vadinti Ukrainos skola.

Vienoje iš naujausių Ukrainos Finansų ministerijos detalių suvestinių nurodyta, kad nuo 2022 metų vasario iki 2026 metų birželio 12 dienos į Ukrainos biudžetą iš užsienio buvo pritraukta apie 179,5 mlrd. dolerių.

Maždaug 48,7 mlrd. dolerių iš šios sumos sudarė grantai – tai yra negrąžinama finansinė parama.

Likusi didžioji dalis – apie 130,8 mlrd. dolerių – buvo įvairių rūšių paskolos.

Tačiau ir čia yra svarbi išlyga: dalis šių paskolų nėra įprastos paskolos, kurias Ukraina turėtų grąžinti iš būsimų savo mokesčių mokėtojų pinigų. Į bendrą paskolų skaičių patenka ir G7 ERA mechanizmas, kurio paskolas numatyta aptarnauti pajamomis iš Vakaruose įšaldyto Rusijos valstybės turto.

Iš didžiųjų Ukrainos finansinių rėmėjų išsiskiria Jungtinės Valstijos.

Ukrainos Finansų ministerijos duomenimis, nuo 2022 metų JAV tiesioginė parama Ukrainos valstybės biudžetui pasiekė apie 30,24 mlrd. dolerių.

Visa ši suma buvo suteikta grantais.

Kitaip tariant, šių daugiau kaip 30 mlrd. dolerių Ukraina JAV grąžinti neturi.

Šiais pinigais buvo finansuojamos mokytojų, medikų, gelbėtojų ir kitų valstybės darbuotojų algos, socialinės išmokos bei kitos civilinės valstybės išlaidos.

Tai svarbu atskirti nuo JAV karinės paramos Ukrainai. Ginklai, amunicija, karinė technika ir kitos JAV paramos programos į šiuos 30,24 mlrd. dolerių neįskaičiuotos.

Visai kitokia proporcija matyti Europos Sąjungos finansavime.

Iki 2026 metų birželio 12 dienos Ukrainos Finansų ministerijos lentelėje ES tiesioginis biudžeto finansavimas siekė apie 60,1 mlrd. dolerių.

Iš šios sumos maždaug 4,95 mlrd. dolerių buvo grantai.

Apie 55,2 mlrd. dolerių buvo paskolos.

Taigi didžioji dalis ES pinigų, skirtingai nuo JAV biudžetinės paramos, nebuvo negrąžintina parama.

Prie to prisideda ir atskira „Ukraine Facility“ programa. Visa jos vertė 2024–2027 metais gali siekti 50 mlrd. eurų. Iš jų 17 mlrd. eurų numatyta grantams, o 33 mlrd. eurų – paskoloms.

Japonija nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos biudžetui iki 2026 metų vasaros buvo suteikusi maždaug 9 mlrd. dolerių.

Maždaug 1 mlrd. dolerių šios paramos buvo grantai, o apie 8 mlrd. dolerių – paskolos.

Taigi ir Japonijos atveju didžioji finansinės paramos dalis didino Ukrainos finansinius įsipareigojimus, nors paskolos dažniausiai suteikiamos daug palankesnėmis sąlygomis nei Ukraina galėtų pasiskolinti finansų rinkose.

Kanada Ukrainos biudžetui skyrė apie 5,4 mlrd. dolerių.

Didžioji šios sumos dalis – lengvatinės paskolos.

Pavyzdžiui, viena Kanados paskola buvo suteikta dešimčiai metų, taikant 1,5 proc. metines palūkanas ir 4,5 metų laikotarpį, per kurį pagrindinės sumos grąžinti nereikia.

Tokios paskolos Ukrainai yra gerokai pigesnės nei įprastas skolinimasis rinkoje, tačiau skola nuo to neišnyksta – pasibaigus nustatytiems laikotarpiams ji turi būti aptarnaujama ir grąžinama.

Tarptautinis valiutos fondas iki 2026 metų vasaros Ukrainai buvo išmokėjęs apie 14,9 mlrd. dolerių biudžeto finansavimo.

Tai paskolos.

2026–2029 metų naujoji TVF programa numato dar apie 8,1 mlrd. dolerių finansavimą, tačiau pinigai nėra automatiškai išmokami visa suma.

Kiekviena išmoka priklauso nuo programos peržiūrų ir Ukrainos prisiimtų ekonominių bei struktūrinių įsipareigojimų vykdymo.

Todėl dalis Kijevo viešai įvardijamo būsimo finansavimo yra ne jau turimi pinigai, o tik tikėtinos išmokos, priklausančios nuo to, ar bus įvykdytos sutartos sąlygos.

Dažnai skelbiama, kad per Pasaulio banko mechanizmus Ukrainai mobilizuota daugiau kaip 90 mlrd. dolerių.

Tačiau tai nereiškia, kad Pasaulio bankas pats padovanojo Ukrainai 90 mlrd. dolerių.

Per banko administruojamus fondus keliauja JAV, Japonijos, Europos valstybių ir kitų donorų pinigai, garantijos bei paskolos.

Ukrainos Finansų ministerija 2026 metų balandį skelbė, kad per Pasaulio banko mechanizmus Ukraina nuo 2022 metų jau buvo gavusi daugiau kaip 71 mlrd. dolerių finansinės paramos, iš kurios daugiau kaip 41 mlrd. dolerių sudarė grantai.

Todėl skaičiuojant, kiek davė atskiros šalys, šių sumų negalima dar kartą pridėti prie JAV, Japonijos ar kitų valstybių paramos – kitaip tie patys pinigai būtų suskaičiuoti du kartus.

2026 metais Europos Sąjunga galutinai patvirtino naują 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai 2026–2027 metams.

Numatyta, kad apie 30 mlrd. eurų bus naudojama Ukrainos biudžetui, o apie 60 mlrd. eurų – gynybos poreikiams.

Tai oficialiai yra paskola, o ne grantas.

Tačiau jos grąžinimo mechanizmas neįprastas.

ES sprendimu Ukraina šią paskolą turėtų grąžinti tik gavusi karo reparacijas iš Rusijos. Iki tol įšaldytas Rusijos valstybės turtas lieka Vakaruose, o ES pasilieka teisę teisėtais būdais panaudoti jį paskolai grąžinti.

Taigi formaliai tai Ukrainos paskola, tačiau dabartinis politinis ir teisinis planas nėra pareikalauti, kad po karo 90 mlrd. eurų iš savo biudžeto sumokėtų Ukrainos mokesčių mokėtojai.

Iki 2026 metų rudens iš šios 90 mlrd. eurų programos jau buvo išmokėta daugiau kaip 15 mlrd. eurų.

Likusi suma dar nėra Ukrainos sąskaitoje.

Atskiras mechanizmas yra G7 ERA programa.

Pagal ją Ukrainai sutarta mobilizuoti apie 50 mlrd. dolerių paskolų.

2026 metų birželio viduryje pagal šį mechanizmą jau buvo pritraukta apie 45,5 mlrd. dolerių.

Šios paskolos taip pat skirtos ne įprastai grąžinti iš Ukrainos biudžeto. Jų aptarnavimui naudojamos ypatingosios pajamos, gaunamos iš Vakaruose įšaldyto Rusijos centrinio banko turto.

Todėl sakyti, kad Ukraina visus maždaug 130 mlrd. dolerių nuo 2022 metų gautų paskolų ateityje turės grąžinti savo pačios pinigais, būtų netikslu.

Tačiau lygiai taip pat netikslu teigti, kad Vakarai viską Ukrainai tiesiog padovanojo.

Nepaisant grantų ir specialių Rusijos turto mechanizmų, Ukrainos oficiali valstybės skola sparčiai išaugo.

2026 metų rugpjūčio 31 dieną ji kartu su valstybės garantuotais įsipareigojimais siekė 215,55 mlrd. dolerių.

Apie 64,6 proc. skolos portfelio sudaro lengvatinis finansavimas.

Tai reiškia ilgesnius grąžinimo terminus, atidėjimus ir mažesnes palūkanas.

Tačiau lengvatinė paskola vis tiek yra paskola.

Ukrainos Finansų ministerija nurodo, kad vidutinė valstybės skolos palūkanų norma šių metų rugpjūtį siekė 4,37 proc.

Didžiausia problema dabar jau yra ne 2026, o 2027 metai.

Ukrainos finansų ministras Sergijus Marčenka rugsėjo pabaigoje tarptautiniams partneriams pranešė, kad vien išoriniam valstybės biudžeto finansavimui 2027 metais Ukrainai reikės apie 52,6 mlrd. dolerių.

Tuo metu aiškūs arba tikėtini finansavimo šaltiniai buvo numatyti tik maždaug 20 mlrd. dolerių.

Taigi neuždengta skylė siekė apie 32,6 mlrd. dolerių.

Tai nėra smulki būsima paklaida. Ukraina jau dabar prašo donorų rasti pinigus šiai sumai padengti.

Ir tai dar ne visas poreikis.

Greta biudžeto trūkumo Kijevas partneriams nurodo dar maždaug 45 mlrd. eurų neužtikrintų karinių poreikių 2027 metais.

Taigi Ukrainos įvardijamas papildomas neužtikrintas biudžeto ir karinis poreikis artėja prie maždaug 78 mlrd. eurų.

Ši suma būtų papildoma prie 45 mlrd. eurų, kuriuos ES pagal 90 mlrd. eurų paskolos programą jau planuoja skirti Ukrainai 2027 metais.

Kitaip tariant, net ir gavusi suplanuotą antrąją 45 mlrd. eurų ES paskolos dalį Ukraina sako, kad jai kitais metais gali reikėti dar dešimčių milijardų.

Europos Komisija nėra pasakiusi, kad papildomus maždaug 78 mlrd. eurų Ukraina tikrai gaus.

Briuselis patvirtino, kad 2027 metais numatyta sparčiai mobilizuoti 45 mlrd. eurų antrąją jau patvirtintos ES paskolos dalį.

Tačiau dėl papildomų Ukrainos nurodomų poreikių Komisija laikosi gerokai atsargesnės pozicijos.

Europos Komisijos atstovai spalio pradžioje aiškino, kad Ukrainos pateikti skaičiai dar turi būti išsamiai vertinami ir derinami, o finansinę naštą turi prisiimti ne vien Europos Sąjunga.

Briuselis atvirai ragina daugiau prisidėti ir kitus Ukrainos partnerius.

Be to, ES finansavimas siejamas su reformomis – teisės viršenybe, kova su korupcija ir kitomis Ukrainos prisiimtomis sąlygomis.

Tai reiškia, kad politinis pažadas skirti didelę sumą dar nereiškia, kad visi pinigai Ukrainai bus pervesti bet kokiomis aplinkybėmis.

Pastaraisiais mėnesiais jau kilo ginčų dėl Kijevo prašymo dalį būsimo finansavimo išmokėti anksčiau.

Ukrainai pinigų reikia ne tik ateities biudžeto skylėms, bet ir iš anksto užsakyti ginklus, dronus bei pasiruošti 2027 metų karo veiksmams.

Po daugiau kaip ketverių su puse metų plataus masto karo susidarė situacija, kai Ukrainos valstybė vienu metu remiasi keturiais skirtingais finansavimo šaltiniais.

Viena dalis pinigų yra tikros dovanos – grantai, kurių grąžinti nereikės.

Kita dalis yra įprastos arba lengvatinės paskolos, kurios lieka Ukrainos valstybės skola.

Trečia dalis – specialios paskolos, kurias politiškai numatyta padengti Rusijos reparacijomis arba pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto.

Ketvirta dalis – dar tik pažadėtas arba prašomas finansavimas, kurio Ukraina šiandien savo sąskaitose neturi.

Todėl vienu metu teisingi du iš pirmo žvilgsnio prieštaringi teiginiai: Vakarai Ukrainai dešimtis milijardų dolerių iš tiesų skyrė negrąžintinai, tačiau tuo pat metu Ukraina per karo metus prisiskolino dar daugiau ir jos oficiali valstybės skola jau viršija 215 mlrd. dolerių.

O svarbiausias klausimas persikelia į 2027 metus.

Net turėdamas jau patvirtintą 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos paskolos paketą Kijevas skaičiuoja, kad kitų metų valstybės biudžetui dar trūksta apie 32,6 mlrd. dolerių, o neužtikrintiems kariniams poreikiams – dar maždaug 45 mlrd. eurų.

Šių papildomų pinigų Ukraina kol kas neturi, o Europa nėra įsipareigojusi viena padengti visą Kijevo nurodomą trūkumą.

Šaltinis: mof.gov.ua, mof.gov.ua, mof.gov.ua, consilium.europa.eu, consilium.europa.eu, consilium.europa.eu, enlargement.ec.europa.eu, mof.gov.ua, mof.gov.ua, mof.gov.ua, mof.gov.ua, audiovisual.ec.europa.eu