AfD sėkmė didina spaudimą Merz keisti Ukrainos politiką

Ryškiausias pavyzdys – Saksonijos ministras pirmininkas ir CDU pirmininko pavaduotojas Michael Kretschmer. Jis viešai pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje „nėra mūsų karas“ ir kad Vokietija, nors anksčiau tvirtino neturinti tapti karo šalimi, jo vertinimu, ja „jau seniai tapo“. M. Kretschmer tai pavadino „didžiule klaida“ ir teigė, kad tokia padėtis žmonėms kelia baimę bei nerimą.

Tai ypač reikšminga todėl, kad kalba ne AfD politikas, o vienas aukščiausių F. Merz vadovaujamos CDU atstovų. M. Kretschmer kartu neprieštarauja Vokietijos gynybos pramonės plėtrai – jis remia ginkluotės gamyklų kūrimą Saksonijoje, tačiau atskiria Vokietijos gynybos stiprinimą nuo tiesioginio įsitraukimo į Ukrainos karą.

Spaudimas keisti kursą stiprėja ir F. Merz koalicijos partnerėje SPD. Badeno-Viurtembergo SPD vadovė Isabel Cademartori po AfD pergalės Saksonijoje-Anhalte pareiškė, kad rinkimų rezultatai parodė gyventojų nepasitenkinimą Vokietijos politika Ukrainos bei Rusijos atžvilgiu. Jos teigimu, federalinė valdžia turėtų aiškiau parodyti, kad siekia diplomatinio karo sprendimo.

I. Cademartori taip pat pasiūlė iš naujo vertinti sparčiai didinamas Vokietijos gynybos išlaidas. Ji argumentuoja, kad daliai rinkėjų susidaro įspūdis, jog ginklavimuisi skiriamos milžiniškos sumos, kai tuo pat metu šalies viduje kalbama apie socialinių išlaidų mažinimą ir reformas.

Šios diskusijos suaktyvėjo po skaudžių F. Merz vadovaujamos CDU rezultatų regioniniuose rinkimuose ir didelio AfD sustiprėjimo. Rugsėjo pradžioje Saksonijoje-Anhalte AfD surinko beveik 44 proc. balsų ir tapo stipriausia politine jėga. Vėliau CDU patyrė ir kitų skaudžių pralaimėjimų, o diskusijos jau apima ne tik Ukrainą, bet ir migraciją, socialinę politiką bei paties kanclerio ateitį.

AfD reikalauja nutraukti Vokietijos karinę paramą Ukrainai, panaikinti sankcijas Rusijai ir atkurti ekonominius bei energetinius ryšius su Maskva. Kremlius viešai palankiai įvertino AfD siekį atnaujinti dialogą su Rusija.

F. Merz, nepaisydamas augančio spaudimo, kol kas savo pozicijos nekeičia. Po rinkimų jis Bundestage dar kartą pareiškė, kad Vokietija Ukrainą remia ir rems toliau, nes Ukraina, jo žodžiais, „gina ir mūsų laisvę“. Rugsėjo pradžioje kancleris taip pat patikino V. Zelenskį, kad Kijevas gali tikėtis ryžtingo tolesnio Vokietijos civilinio ir karinio palaikymo.

Taigi oficiali Berlyno politika kol kas nesikeičia. Tačiau NZZ keliamas svarbiausias klausimas yra kitas: kiek ilgai F. Merz galės išlaikyti dabartinį Ukrainos kursą, jeigu už kitokią Rusijos ir Ukrainos politiką pasisakančios politinės jėgos toliau stiprės, o abejonės pradės sklisti ir jo paties CDU bei koalicijos partnerės SPD viduje.

Šaltinis: nzz.ch, tagesspiegel.de, tagesschau.de, bundesregierung.de