Nauja dronų gamykla Panevėžio rajone: kaip ji ir kitos ginkluotės gamyklos bus apsaugotos nuo priešo smūgių – nepaaiškinta(2)

Investicijos į šiuos keturis projektus gali siekti 586 mln. eurų. Tačiau nagrinėtuose viešuose pranešimuose apie jų plėtrą nėra aiškaus atsakymo, kaip šios gamyklos bus apsaugotos nuo pirmųjų priešo oro smūgių.

Lietuvos bendrovė „RSI Europe“ planuoja investuoti iki 50 mln. eurų į naują gynybos sistemų gamyklą Panevėžio rajone. Joje numatyta kurti ir gaminti atakos dronų sistemas bei jų komponentus.

Rugsėjo 21 d. LRT paskelbė, kad gamyklai numatytas beveik 125 hektarų sklypas. Aplinkiniuose kaimuose gyvena apie 650 žmonių.

Bendrovės vadovas Tomas Milašauskas paaiškino, kad vieta pasirinkta dėl didelių saugos zonų poreikio.

Tačiau ar šios zonos užtikrins apsaugą nuo Rusijos raketų ir dronų atakų? Ar įvertinta, kaip galimas smūgis paveiktų gamyklos darbuotojus ir aplinkinius gyventojus?

Viešai pateiktoje projekto informacijoje atsakymų į šiuos klausimus nėra.

Radviliškio rajone statoma Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ ir Lietuvos bendra 155 mm artilerijos šaudmenų gamykla.

Investicijos gali siekti 300 mln. eurų. Gamyklą planuojama paleisti iki 2026 m. pabaigos, o nuo 2027 m. palaipsniui didinti gamybos apimtis.

Pranešta, kad sprogmenų sandėliavimo zona bus izoliuota apsauginiais pylimais. Tačiau tokios priemonės savaime neatsako į klausimą, kaip visas objektas bus saugomas nuo priešo oro atakų.

Viešai nepaaiškinta, ar gamyklai numatyta atitinkama apsauga ir kas atsakys už gamybos tęstinumą, kuomet Rusija pradės karinę invaziją į NATO ir Europos Sąjungos valstybę Lietuvą.

Valstybės valdoma bendrovė „Detonas“ planuoja statyti karinių sprogmenų gamyklą. Rugsėjo 7 d. projektas pripažintas regioninės svarbos projektu.

Investicijos gali siekti 200 mln. eurų.

Tačiau viešuose pranešimuose nėra paaiškinta, ar atliktas galimų Rusijos oro smūgių grėsmės vertinimas ir kaip būtų užtikrinta darbuotojų bei aplinkinių gyventojų apsauga.

Kauno rajone veikianti akcinė bendrovė „Giraitės ginkluotės gamykla“ pradėjo antrosios šovinių gamybos linijos statybą.

Finansų ministerijos duomenimis, projektas kainuos 36 mln. eurų. Įgyvendinus plėtrą, numatoma padvigubinti gamybos pajėgumus.

Tačiau viešame ministerijos pranešime apie investiciją nėra paaiškinta, kaip bus užtikrinta gamyklos apsauga nuo būsimų Rusijos oro smūgių.

Vien šių keturių projektų planuojamų investicijų suma gali siekti 586 mln. eurų.

Valstybė skelbia, kiek bus investuota, kokia produkcija bus gaminama ir kiek darbo vietų sukurta. Tačiau visuomenei nepaaiškinta, ar visi šie objektai įtraukti į gynybos planus, ar numatytos lėšos jų apsaugai ir kas atsakys už gamybos tęstinumą karo atveju.

Tai nereiškia, kad gamyklos neturi apsaugos. Dalis priemonių dėl nacionalinio saugumo gali būti neviešinamos.

Vis dėlto viešai patvirtinti, kad grėsmės įvertintos, atsakomybė paskirstyta, o darbuotojų apsauga ir gamybos tęstinumas suplanuoti, galima ir neatskleidžiant jokių karinių paslapčių.

Kol kas aiškiai pristatomi planai, kaip Lietuvoje bus gaminami ginklai ir šaudmenys, tačiau nepaaiškinta, kaip šie gamybos pajėgumai bus išsaugoti prasidėjus Rusijos oro atakoms.

Lietuvos politikos lyderiai pripažįsta, kad su vienu Rusijos reaktyviniu dronu susitvarkyti jau sugebame. Tačiau kas bus, kai priešas paleis ne vieną droną – atsakymo nežino net Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Ingrida Šimonytė.

Šaltinis: lrt.lt, eimin.lrv.lt, eimin.lrv.lt, lrt.lt, finmin.lrv.lt