Ne brangesnė bulvė turi rūpėti, o mūsų pasiektos pergalės užtvirtinimas Ukrainoje(3)

Vakarų ir Vidurio Europoje pasikartojusios karščio bangos bei kritulių trūkumas išsekino dirvožemio drėgmę. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras fiksavo rimtas problemas Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir kitose valstybėse. Rugpjūtį padėtis kai kuriuose regionuose dar pablogėjo.

Bulvės kaina prasideda gerokai anksčiau, nei ji atsiduria parduotuvės lentynoje. Lauką reikia paruošti, pasodinti, tręšti, drėkinti, derlių nuimti, rūšiuoti, sandėliuoti ir išvežioti. Traktoriui reikia kuro, sandėliui – elektros, trąšoms gaminti – daug energijos, produkcijai pristatyti – transporto.

Todėl brangesnis bulvių kilogramas yra visos grandinės rezultatas.

Ir bulvė – tik pradžia. Karščiai ir vandens trūkumas palietė didelę Europos žemės ūkio dalį. Problemos dėl derliaus ir jo kokybės reiškia, kad spaudimas gali persikelti ir į platesnį daržovių krepšelį.

Tačiau gamta – tik viena kainos dalis.

Europos trąšų rinka nuo 2021 m. išgyvena didelius svyravimus. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir 2022 m. energetikos krizės trąšų kainos nuo aukščiausio lygio sumažėjo, tačiau į ankstesnį lygį negrįžo. 2026 m. balandį azoto trąšos buvo 71 proc. brangesnės už 2024 m. vidurkį.

Karas Ukrainoje sukrėtė energetikos ir žemės ūkio rinkas. Europa tuo pat metu mažino energetinę priklausomybę nuo Rusijos, didino gynybos finansavimą ir skyrė didžiulius išteklius Ukrainai.

Todėl būtų netikslu kiekvieną pabrangusią bulvę ar litrą kuro tiesiogiai priskirti karui. Kainas veikia klimatas, derlius, pasaulinės energijos rinkos, trąšos, darbo jėga, transportas ir kiti veiksniai.

Tačiau lygiai taip pat negalima apsimesti, kad Europos geopolitiniai pasirinkimai nieko nekainuoja.

Lietuva pasirinko būti tarp šios politikos lyderių.

2026 m. Rusijos atgrasymui Lietuva skirė 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP – didžiausias gynybos finansavimas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Pagal gynybai skiriamą BVP dalį Lietuva yra NATO lyderė.

Šalies politinė vadovybė taip pat nuosekliai ragina Europą stiprinti paramą Ukrainai ir nesustoti tol, kol bus galutinai užtvirtinta Ukrainos pergalė.

Šią poziciją rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje itin aiškiai išdėstė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak prezidento, per 55 karo mėnesius Rusija patyrė apie 1,5 mln. karių nuostolių, o per pastaruosius metus užėmė vos 0,3 proc. Ukrainos teritorijos, už tai sumokėdama daugiau kaip 400 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių kaina.

„Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą. Tačiau jos vadovybė neleidžia sau pripažinti pralaimėjimo“, – Jungtinėse Tautose pareiškė G. Nausėda.

Jo žodžiais, artėjant neišvengiamai pabaigai Kremlius vis labiau stumia save į aklavietę.

Todėl Lietuvos prezidentas kalbėjo jau ne apie tai, ar Ukraina turi laimėti, bet apie tai, ką dabar turi daryti likęs pasaulis.

„Visi turėtume sutelkti jėgas, kad priartintume Ukrainos pergalę“, – pabrėžė G. Nausėda.

Būtent šiame kontekste galima vertinti ir europiečių patiriamus ekonominius sunkumus.

Europa moka daugiau už Rusijos atgrasymą. Ji investuoja į energetinį atsparumą, ginkluotę ir karinę infrastruktūrą, remia Ukrainą. Tuo pat metu gyventojai susiduria su aukštomis energijos, kuro ir maisto kainomis.

Lietuva šioje politikoje pasirinko ne stebėtojos, o lyderės vaidmenį.

Todėl keliolika centų pabrangusi bulvė neturėtų užgožti klausimo, kurį Lietuvos politinė vadovybė laiko gerokai svarbesniu – Ukrainos pergalės užtvirtinimo ir Europos saugumo.

Jeigu, kaip Jungtinėse Tautose informavo G. Nausėda, Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą, dabar Europai belieka sutelkti jėgas Ukrainos pergalės užtvirtinimui bei užtikrinti, kad Rusijos noras vykdyti karinę invaziją į Europos Sąjungą nepasiektų savo tikslų.

Bulvė gali kainuoti daugiau. Brangesni gali būti degalai, trąšos, energija ir visas daržovių krepšelis.

Tačiau Lietuvos pasirinkta politinė kryptis remiasi nuostata, kad Rusijos agresijos sustabdymas, Ukrainos pergalės užtvirtinimas ir Europos saugumas yra svarbesnis ilgalaikis tikslas.

Todėl ne brangesnė bulvė turi rūpėti labiausiai. Dabar reikia sutelkti jėgas, finansinius resursus ir užtvirtinti Ukrainos pergalę.

Šaltinis: joint-research-centre.ec.europa.eu, kam.lt, agriculture.ec.europa.eu