Vėliau visą valstybės rezervo sistemą tikrinę auditoriai trūkumų vis dėlto rado: neužtikrintas operatyvus atsargų pristatymas ten, kur jų prireiktų, nepakankamai įvertinta, kokių priemonių reikėtų konkrečių nelaimių atveju, todėl dalies atsargų gali neužtekti, o kitos gali neatitikti poreikių.

Rekomenduota iš anksto numatyti, kokių atsargų reikėtų konkrečios nelaimės atveju, kas už jas atsakytų ir kaip jos būtų pristatomos.

Dalis šių darbų jau vėluoja. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas turėjo būti parengtas ir patvirtintas iki 2026 m. birželio 30 d. Tačiau rugsėjo 28 d. ši Vyriausybės kanceliarijai priskirta užduotis tebebuvo vėluojanti.

Kol laukiama plano, redakcija pasiteiravo departamento, per kiek laiko atsargos turėtų būti pristatomos pagal dabartinę tvarką. PAGD atsakė lakoniškai: „Terminai nenustatyti.“

Valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnis apibrėžia, kad dėl atsargų panaudojimo ir jų gabenimo organizavimo paprastai sprendžia Vyriausybė arba pats rezervo tvarkytojas. Tam numatytas terminas – ne vėliau kaip kitą dieną. Vadinasi, laikas sprendimui priimti nustatytas, o priemonėms pristatyti, kaip patvirtino PAGD, – ne.

Atvežtas atsargas dar reikėtų išdalyti žmonėms. Pasak departamento, tuo pasirūpintų „priemones gavęs subjektas, vadovaudamasis konkrečios situacijos valdymo sprendimais.“

Kaip gyventojai sužinotų, kur ir kada atsiimti pagalbą, atsakyme nepaaiškinta.

Kol kas akivaizdu tai, kad popieriuje pareigos paskirstytos, tačiau iki praktinio pasirengimo dar nemažai darbo – tai rodo auditorių surašyti ir vis dar nepašalinti trūkumai.

Naujausi

Komentarai (1)

Rikiuoti
tr2026-09-28 21:42

Kai kurie galvoja kad viks pagal jų patvirtintus planus,ir scenarijus,bet tokius žaidimus galima žaisti jei kariautume su Latvija.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi