Po 28 metų Šiaurės Airijoje vėl atgijo senas protestantų ir katalikų konfliktas(1)

Šiaurės Airijos Eitynių komisija leido iki 35 „Orange Order“ narių pereiti ginčijamą Garvaghy Road atkarpą. Tokios eitynės šiuo maršrutu nebuvo leidžiamos 28 metus.

Sprendimas buvo ginčijamas teismuose, tačiau po neįprasto vėlyvo šeštadienio vakaro teismo proceso galutinis leidimas eitynėms liko galioti.

Sekmadienio rytą „Orange Order“ nariai susirinko prie Drumcree bažnyčios, tačiau numatytas maršas taip ir neprasidėjo. Garvaghy Road užblokavo tūkstančiai protestuotojų, nenorinčių, kad protestantų organizacija vėl žygiuotų per daugiausia katalikų ir airių nacionalistų gyvenamą rajoną.

Prie protestuotojų prisijungė ir aukščiausi „Sinn Féin“ politikai – Šiaurės Airijos pirmoji ministrė Michelle O'Neill bei partijos lyderė Mary Lou McDonald.

Tarp abiejų stovyklų stojo policija. „Orange Order“ atstovai pareiškė turintys teisėtą leidimą žygiuoti ir laukė, kol policija atlaisvins kelią, tačiau policija protestuotojų jėga neišvaikė.

Konfliktui užsitęsus į Belfastą atvyko Didžiosios Britanijos Šiaurės Airijos ministras Chris Bryant. Jis paragino abi puses ieškoti kompromiso ir perspėjo, kad niekas neturėtų norėti grįžti į situaciją, buvusią prieš 28 ar 30 metų.

Pirmadienį Ch. Bryant tęsė susitikimus su politiniais ir bendruomenių lyderiais, tačiau sprendimo pasiekti nepavyko. Garvaghy Road gyventojų atstovai taip pat rengiasi atskiroms deryboms su ministru.

Tuo metu unionistinė Demokratinė junionistų partija (DUP) reikalauja, kad teisėtai leistos eitynės vis dėlto įvyktų. Partijos atstovai perspėjo apie rimtas politines pasekmes, jei maršas nebus surengtas artimiausiomis dienomis.

DUP taip pat smarkiai kritikuoja M. O'Neill dėl jos dalyvavimo proteste ir pareiškė, kad jos, kaip visos Šiaurės Airijos pirmosios ministrės, padėtis tapo „nepateisinama“.

Drumcree nėra paprastas ginčas dėl kelių šimtų metrų gatvės.

XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje „Orange Order“ eitynės per Garvaghy Road buvo tapusios vienu ryškiausių Šiaurės Airijos protestantų ir katalikų priešpriešos simbolių. Protestantiška organizacija savo teisę žygiuoti tradiciniu maršrutu laiko kultūrinių ir pilietinių teisių klausimu, o katalikų bendruomenė tokias eitynes per savo gyvenamąjį rajoną dešimtmečius vertino kaip provokaciją ir sektantinį spaudimą.

Ginčai dėl Drumcree anuomet sukeldavo masinius protestus, riaušes ir smurtą visoje Šiaurės Airijoje.

1998 m., tais pačiais metais, kai buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas ir pradėtas naujas taikos proceso etapas, eitynės Garvaghy Road buvo sustabdytos. Nuo tada „Orange Order“ ne kartą mėgino susigrąžinti teisę eiti senuoju maršrutu, tačiau leidimo negaudavo.

Todėl sprendimas po 28 metų vėl atverti Garvaghy Road protestantų eitynėms iš karto sugrąžino konfliktą, kuris ilgą laiką buvo laikomas bent iš dalies užgesintu.

Situacija jau peržengė vienos procesijos ribas. „Sinn Féin“ ir DUP Šiaurės Airijoje privalo kartu dalyvauti valdžios pasidalijimo sistemoje, sukurtoje po Didžiojo penktadienio susitarimo. Dabar abi pagrindinės bendruomenes atstovaujančios politinės jėgos atsidūrė priešingose gatvės užtvaros pusėse.

Kol kas nei teismo sprendimas, nei Didžiosios Britanijos vyriausybės tarpininkavimas konflikto neišsprendė.

Po 28 metų Drumcree vėl tapo vieta, kur tikrinama, kiek tvirta iš tiesų yra Šiaurės Airijos taika.

Šaltinis: rte.ie, reuters.com